Rugsėjo 1-oji jau visai čia pat. Vaikams tai – naujos pradžios simbolis, o tėvams – galvos skausmas... Mokslo metų pradžios pirkiniai dažnai sudaro rūpesčių ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl išsiskiriančių tėvų bei vaikų vizijų, kaip turi rengtis moksleivis. Šį klausimą sprendžia ir žinomų atlikėjų Renatos Voitechovskajos-Norvilės ir Deivio Norvilo šeima.
Šiemet suruošti į mokyklą porai reikia ne tik vyresnėlę Vanesą, kuri eis į gimnazijos pirmą klasę, bet ir pirmą klasę lankysiantį vidurinį sūnų Emilį.
Mokykloje Emiliui privaloma uniforma, tad žaismingumo paieškos – gana sudėtingos. Tuo tarpu Vanesos atvejis priešingas – paauglei uniformos nereikia, bet ji pati mėgsta nešioti tik juodus drabužius. Renata atviravo, jog džiaugtųsi, jei pavyktų įsiūlyti dukrai spalvingų rūbų.
Vis dėlto „Ozo“ stiliaus konsultantė, padėjusi jiems apsipirkti, paprieštaravo vaikų mamai. Jei Vanesa geriausiai jaučiasi vilkėdama juodus drabužius, jei taip rengiasi jos visi bendraminčiai, tai nedera siūlyti rengtis priešingai. Apranga – kultūros ir pasaulėžiūros dalis, todėl paaugliams geriau nepiršti svetimo pasaulio.
Stilistė pademonstravo kiekvienam vaikui po kelis skirtingus drabužių derinius, paaiškino, kaip derinti rūbus ir avalynę. Renata juokėsi, kad Emilis dar to amžiaus, kai problemų dėl aprangos nėra. Kuo jį aprengi, tas jam ir tinka. Berniukas visiškai pasitiki mamos skoniu.
Tuo tarpu Renatos ir Vanesos nuomonė drabužių klausimu dažniausiai išsiskiria, tačiau šįkart jos buvo vieningos. Mieliausias jų širdims derinys – tai mėlynų džinsų ir tamsiai mėlyno pūkuoto megztinio.
„Įsimylėjau savo dukrą iš naujo! – žiūrėdama į Vanesą šypsojosi Renata. – Konsultacija buvo labai naudinga ir, manau, galų gale mano dukrelė suprato, jog gali būti ne tik juodų drabužių spintoje. Manau, kad ji pati patenkinta, akys plačiau atmerktos ir pati žino, ką su kuo derinti. Džiaugiuosi vien dėl to, kad ji gavo didžiulę patirtį.“
Iki šiol Vanesa ieškojo sau tinkančio stiliaus eksperimentais. Renata, savaime suprantama, pritaria ne visiems dukters norams, bet leidžia jai pasimokyti iš savo klaidų. Pavyzdžiui, baigiantis mokslo metams Vanesa žūtbūt panoro aukštakulnių.
„Mano vaikas labai užsispyręs – jei ji užsinori, tai jos niekas neperkalbės. O ji užsimanė nusipirkti aukštakulnius batelius. Aš jai leidau, pasakiusi, kad tai jos bėdos, jei kažkas bus ne taip.
Ji juos susirado, bet nerado savo dydžio, todėl pasiėmė visu dydžiu didesnius batus. Kad ir kaip stengiausi ją perkalbėti, man nepavyko. Vakare ji mokydamasi eiti vaikščiojo po namus su aukštakulniais ir išsisuko koją. Kitą dieną į mokyklą ji ėjo šlubuodama, bet vis tiek avėjo aukštakulnius“, – juokėsi Renata.
