Nemaža dalis pacientų, persirgusių sunkia ar vidutine COVID-19 forma, kenčia nuo komplikacijų sukeltų liekamųjų reiškinių. Tam, kad galėtų sėkmingai grįžti į kasdienius darbus ir mėgstamas veiklas, jiems būtina skubi ir profesionali reabilitacija, teigia gydytoja reabilitologė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dėstytoja Gintarė Vaitkienė.
Kada ir kodėl reabilitacija būtina?
Persirgęs itin sunkia COVID-19 forma pacientas gali justi fizinį diskomfortą atlikdamas net iki tol kasdienius, didelės ištvermės nereikalavusius judesius, pavyzdžiui, lipdamas laiptais ar eidamas per kambarį. „Liekamieji komplikuotos pneumonijos reiškiniai – dusulys, pasireiškiantis tiek esant ramybės būsenos, tiek ir fizinio krūvio metu, didelis nuovargis, silpnumas. Gali būti sunku pakilti iš lovos“, – aiškina Gintarė Vaitkienė.
Pasibaigus gydymui stacionare, liekamieji simptomai gali varginti iki šešių savaičių, kartais dar ilgiau, todėl labai svarbu gauti kompleksinių reabilitacijos paslaugų. „Komplikuotos pneumonijos atveju, kai sutrinka plaučių funkcija, susilpnėja krūtinės ląstos, pečių juostos raumenys, pacientui reikalinga speciali kvėpavimo gimnastika, pratimai, kurie didina krūtinės ląstos judesius, taip pat gydomieji masažai, fizioterapijos procedūros. Svarbu atkurti fizinį pajėgumą – raumenų, plaučių būklę, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą“, – komentuoja reabilitologė.
Post-COVID-19 sindromui būdingi įvairūs „atspalviai“. Ši liga paveikia ne tik skonio ir kvapo jutimus (t. y. centrinę nervų sistemą), bet ir kognityvines funkcijas. „Kad ir lengva forma persirgę pacientai skundžiasi sutrikusia pažinimo funkcija, kai atsiranda vadinamasis rūkas ar migla smegenyse, suprastėjusia atmintimi, koncentracija, gebėjimu atlikti kelis veiksmus vienu metu. Kai kuriems sutrinka virškinimo sistema, išsiderina daug kraujo parametrų, sumažėja hemoglobino kiekis, todėl būtina ypač didelį dėmesį skirti mitybai. Taip pat pastebėta, jog daugeliui pacientų sutrinka miego režimas, jam sureguliuoti nepakanka namų lovos ir ramios aplinkos – reikia pritaikyti ne vieną reabilitacijos priemonę“, – teigia gydytoja.
Gydomosios paslaugos skiriamos atsižvelgiant į būklę
Pacientams, kurie dėl COVID-19 buvo gydomi stacionare, reabilitacija yra kompensuojama valstybės lėšomis, o paslaugos skiriamos atsižvelgiant ne tik į diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų – tokių kaip elgesio kontrolė, orientacija, judėjimas – sutrikimo laipsnį, iššūkius priimant ir perduodant informaciją ir kt.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad šeimos gydytojai nebijotų siųsti pacientų iš ambulatorinės grandies į reabilitaciją, nes medicininės reabilitacijos paslaugų, teikiamų po COVID-19, siuntimai neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su Teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių“, – komentuoja Gintarė Vaitkienė.
Svarbu ir tai, jog reabilitacijos paslaugos gali būti skiriamos iš karto, kai tik leidžia paciento sveikatos būklė. Visi asmenys, jaučiantys koronavirusinės infekcijos pasekmes, gali gauti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų platesne apimtimi – masažo, kineziterapijos, ergoterapijos ir fizioterapijos procedūrų.
Medicininį reabilitacinį gydymą skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę. „Svarbiausia – nepasiduoti ligai, t. y. nenuleisti rankų, laiku kreiptis į specialistus ir ieškoti holistinių sprendimų. Linkiu, kad kiekvienas, įveikęs nemalonią ligą, kuo greičiau atgautų jėgas ir galėtų džiaugtis visaverčiu gyvenimu“, – reziumuoja reabilitologė.
