Du bičiuliai, ratukuose judantys vilniečiai Mindaugas Stanevičius ir Vaidas Kuliauskas nusprendė padėti likimo draugams ir įkūrė įmonę „Asistentinis taxi“, kuri teikia pavėžėjimo paslaugą judėjimo negalią turintiems žmonėms, senjorams ir visiems, kuriems aktualu specialiai pritaikytas autobusiukas ir situaciją suprasti sugebantis asistentas. „Patys susidūrėme su neįgaliųjų pavėžėjimo poreikiu ir ilgai nesvarstę nusprendėme, kad reikia pabandyti suteikti šią paslaugą, kiek įmanoma kokybiškesnę. Ir taip gimė ši idėja“, – sako Mindaugas, vienas įmonės įkūrėjų.
Įprastai „Asistentinis taxi“ padeda Vilniaus gyventojams, bet ateityje jie planuoja teikti šias labai reikalingas paslaugas ir visoje Lietuvoje.
Šią vasarą Mindaugui teko išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti ryžtą plėtoti verslą lydint iniciatyvos „Draugystė veža“ projekto „Mums pakeliui“ komandą „Camino Lituano“ keliu.
Žygeiviai įveikė 500 kilometrų, o Mindaugo vairuojamas „Asistentinio taxi“ autobusiukas nuriedėjo, ko gero, trigubai daugiau. Komandos labai mylimas ir juokais vadinamas Mindaugu112, jaunas vyras pasakoja, kad jo pagalbos prireikdavo kiekvieną dieną.
„Ateidavo pas mane į autobusiuką dažniausiai pervargę nuo svilinančios saulės ir alinančio karščio. Taip pat ateidavo pasiimti vandens, nes jo karštomis liepos dienomis reikėdavo labai daug – tiek nepasiimsi į kelią“, – prisiminimais dalinasi Mindaugas.
Jis juokiasi, kad žygio pradžioje žygeiviai stengdavosi žygiuoti su visais būtinais daiktais, o jų kuprinės – vos pakeliamos. Mindaugas pasakoja, kad jų vis paklausdavo, ar tikrai visko reikia, gal visgi duos pavėžėti kuprines, bet užsispyrėliai nesutikdavo. Tačiau karštis ir saulė atliko savo piktą darbą, po kelių etapų daiktai visgi saugiai įsikurdavo autobusiuke.
Ne kartą teko pavėžėti ir vienai dienai prisijungusius pakeleivius, nes ne kiekvienas galėjo ištverti alinantį karštį, tad kondicionieriaus atvėsintame autobusiuko salone galėdavo atgauti jėgas. „Suteikti atgaivą nuo karščio, pavežti daiktus, paduoti vandens, padėti nutikus nelaimei, pavežti, nuvežti, atvežti – tai toks ir buvo mano darbas šiame „Camino“ kelyje“, – pasakoja Mindaugas.
Bene labiausiai jam dėkinga bendražygė Vitalija Stasiulienė, kuri ratukuose įveikė visą „Camino Lituano“ kelią. Jos istoriją jau pasakojome portalo Žmonės.lt skaitytojams. Kelyje Vitalijos ratukų padanga sprogo ne vieną kartą, o Mindaugas ir buvo tas pirmasis pagalbininkas, ne kartą apsilankęs taisyklose pas meistrus, kad moteris vėl galėtų sėkmingai skaičiuoti įveiktus kilometrus. O, kol meistrai taisė Vitalijos vežimėlį, Mindaugas skolino savo vežimėlio ratą.
Pagalbos prireikė ir Mindaugo verslo partneriui Vaidui Kuliauskui, kuris prisijungė prie komandos vienos dienos etapui. Vaikinas pripažįsta, kad įveikti kelią buvo tikrai nelengva. Atkarpoje, kuri ką tik buvo pravažiuota traktoriaus, kelias buvo toks nelygus, kad Vaidas nespėjo net susivokti, kaip staiga ratukai apvirto ir vyras atidūrė ant žemės. Laimei, viskas atsipirko tik išgąsčiu.
„Apie Mindaugą galima pasakyti daug gražių žodžių. Jis visada ramus, rūpestingas, su šypsena, paslaugus. Kiekvieną kartą, nuvažiuodamas kur nors tolėliau, paskambindavo, perspėdavo ir būtinai pasiteiraudavo, ar ko nors neprireiks iš autobusiuko artimiausiu metu. Toks tarsi mažai pastebimas žmogus, bet be jo – niekaip neįmanoma. Negalėčiau išskirti vienos pačios įsimintiniausios situacijos, nes jis visada būdavo šalia, kai tik jo prisireikdavo“, – su jauduliu prisimena kita bendražygė Vida Svetlikauskienė, taip pat kartu su vyru Dariumi įveikusi visą „Camino Lituano“ kelią.
O Mindaugas, grįžęs iš projekto, socialiniame tinkle jautriai ir labai subtiliais pasidalino ypatinga kelio suteikta dovana: „Matydamas per tokį karštį keliaujančius žmones, žavėjausi jų stiprybe ir ryžtu. Kiekvienas kelyje turėjome savo iššūkių, bet visi stengėmės įveikti juos savarankiškai. Net sunkiausiomis akimirkomis žygeiviai nepiktnaudžiavo galimybe pasinaudoti „Asistentinio Taxi“ pagalba. Man tai dar kartą priminė kokios neribotos yra žmonių galimybės. Aš esu dėkingas už šį kelią, kuriame sutikau daug nuostabių žmonių ir vieną ypatingą žmogų. Ir, kaip sako paskutinio mūsų etapo pamoka, mano kelias nuo čia tik prasideda.“
O ypatingas žmogus – tai bendražygė Irma Jokštytė, kuri savąja Kelio dovana dalinasi kur kas atviriau, bet tuo pačiu ir nepaprastai jautriai: „Man šis kelias užsibaigė nauja santykių pradžia. Tokia pradžia, kurioje dalijimasis įgyja visai kitą prasmę. Mylimas žmogus, kurį šiame kelyje sutikau, yra visiška mano priešingybė – labai ramus, labai kantrus, labai išlaikytas ir išnaudojantis visas progas patylėti, ko tikrai nepasakysi apie mane. Jis ir mato kitaip – taip, kaip dauguma pasaulio žmonių̨, t. y. jo rega funkcionuoja, kaip ir turėtų̨. Jis taip pat kitaip vaikšto nei aš – ne savo kojomis, o su vežimėliu (patirtos kaklo traumos padarinys). Tad, kaip ir suprantate, mes visomis prasmėmis turime suderinti daug dalykų... Tad mokausi, nustembu, myliu, gyvenu toliau!“
Projekto „Mums pakeliui“ vadovė Žydrė Gedrimaitė sako: „Mindaugo su Vaidotu įkurta įmonė „Asisitentinis taxi“, kaip sako patys kūrėjai, skirta judėjimo ir kitas negalias turintiems žmonėms, tačiau kelyje būtent Mindaugas, žmogus turintis judėjimo negalią, gelbėjo visiems. Jau, baigiantis pirmajai žygio savaitei, perdavėme Mindaugui įgaliojimus stebėti žygeivių būsenas ir suteikti „pirmąją pagalbą“ bei iškart informuoti mus, jei kas negerai, o žygeivių komandai įpareigojimą klausyti šio nuostabaus, ramaus, tačiau labai rūpestingo ir atsakingo žmogaus. O nuostabesnės projekto pabaigos ir naujo kelio pradžios negalėjome net numanyti – per du mūsų komandos žmones, kurie gali daug daugiau nei kiti, visi gavome didelę Dovaną – palaimą būti šio stebuklo liudininkais“.
Fotogalerija:
