Rašytojas Paulo Coelho švenčia 65-ąjį gimtadienį

Rašytojas Paulo Coelho / „Scanpix“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2012-08-23 23:19
Bent jau kas antras žmogus kartą gyvenime savęs paklausia: ką aš veikiu šioje Žemėje?.. Kultinės knygos „Alchemikas“ autorių Paulo Coelho persekiojo kur kas sunkesnė problema – kaip nepasukti keliu, kuris nulemtas iš aukščiau?

Būsimasis rašytojas pasaulį išvydo 1947 m. rugpjūčio 24 d. Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire. Inžinieriaus ir namų šeimininkės šeimoje augančiam berniukui nuo pat gimimo buvo kalama į galvą, kad turi sekti tėčio pėdomis arba įgyti rimtą ir solidžią specialybę. Ir kaip buvo sukrėsti gimdytojai, kai sykį parėjęs iš jėzuitų mokyklos mažasis Paulo pareiškė būsiąs rašytojas. Keletą dienų mama verkė į prikyštę ir nutarė sūnų perkalbėti. Ji uždavė būsimam plunksnos meistrui klausimą, ar šis bent nutuokiąs, ką reiškia būti rašytoju. „Jis nešioja akinius ir nesišukuoja plaukų, be to, turi teisę ir netgi pareigą būti nesuprastas savo kartos“, – žodis į žodį nuostabiojo kūrinio „Alchemikas“ autorius prisimena dar mokyklos laikais savo išpyškintą frazę.

Deja, tėvams tokie ir panašūs sūnaus posakiai bei nedingstantis noras lieti mintis popieriuje nepasirodė šmaikštūs. Vos baigęs dvylika klasių, septyniolikmetis svajotojas P. Coelho atsidūrė psichiatrijos ligoninėje... Taip, supratote visiškai teisingai – tėvai nutarė „išgydyti“ sūnų nuo rašymo.

Dienos palatoje be rankenos

„Nebuvau pats klusniausias psichiatrijos ligoninės pacientas, – atvirauja. – Trejetą kartų buvau pasprukęs, bet gailėdamas mamos ir nenorėdamas matyti jos ašarų sugrįžęs „ištempiau“ ten net dvejus metus.“ Laikas, praleistas minkštoje palatoje be rankenos, iš tiesų „išėjo į naudą“. Grįžęs į namus, P. Coelho vengė kalbėti apie savo svajones ir paklusniai įstojo studijuoti teisės. „Dabar žiūrėdamas į šią situaciją suvokiu, kad tėvai nenorėjo man pakenkti, jie tiesiog nežinojo, ką su manimi daryti, tik taip suvokė galintys mane išgelbėti“, – viename interviu atviravo P. Coelho. Viso pasaulio džiaugsmui, jaunasis svajotojas nebuvo išgelbėtas. „Pagerėjimas“ buvo laikinas. Ištvėręs tarp kostiumuotų, be galo rimtų teisės studentų vos vienus metus, jaunasis maištininkas susikrovė mantą ir neatsisveikinęs su gimdytojais patraukė ieškoti laimės.

Klajojančio hipio keliai P. Coelho vedė per Pietų ir Šiaurės Amerikas, Meksiką, Europą. Bendraudamas su įvairių kultūrų, amžių, socialinių sluoksnių žmonėmis, būsimas plunksnos meistras baigė gyvenimo universitetą ir pasisėmė rašytojui reikalingos išminties. „Neretai pats stebėdavausi, iš kur manyje randasi vienas ar kitas bruožas, mintis, poelgis. Kai kurie dalykai, manau, buvo nulemti paties laikmečio.“

Štai 1960-aisiais būsimasis garsus literatas neslepia atradęs marichuaną, kuri suteikė drąsos ir įkvėpimo pradėti rašyti. Tiesa, dar ne knygas. Grįžęs po klajonių į gimtinę, P. Coelho ėmė kurti dainų tekstus tokioms žvaigždėms kaip Elis Regina, Rita Lee ir brazilų dievaičiui Rauliui Seixasui.

Magija ir satanizmas

Darbas su be galo populiariu labai savotišku dainininku atvedė vis dažniau popieriuje žodžius dėliojantį P. Coelho į keistą „Alternatyviąją draugiją“. Jos nariai neigė kapitalizmo vertybes, aukštino individo laisvę, teises, asmenybės saviraišką. Draugijos susibūrimuose buvo praktikuojamas satanizmas ir juodoji magija. Tiesa, labiau simboliškai. Pasak rašytojo, jie tiesiog įdomiai leido laiką. (Vėliau P. Coelho šį gyvenimo tarpsnį aprašė romane „Valkirija“.)

Bet neužbėkime įvykiams už akių. Iki tol P. Coelho spėjo dalyvauti leidžiant komiksų žurnaliuką, kuriame buvo pašiepiamas kapitalizmas ir aukštinama žmogaus laisvė. Už tai jam buvo pateikti kaltinimai ir grėsė kalėjimas. Šiuo atveju labai pravertė patirtis psichiatrijos ligoninėje... Pasinaudojęs šia biografijos detale, jis išvengė rimtų kankinimų ir bausmės...

Gyvenimas P. Coelho pasiūlė dar ne vieną akibrokštą. Jis dirbo aktoriumi, žurnalistu, teatro režisieriumi ir dar daug kuo. Galop viską metė. Pasak rašytojo, kad ir ko griebdavosi, niekas jam neteikdavo pilnatvės jausmo. „Aš buvau savotiškai laimingas, dariau tai, kas man garantavo duoną ir vandenį. Dirbau, turėjau žmogų, kurį mylėjau, turėjau pinigų, bet nebuvau įgyvendinęs savo svajonės. Kad ir ko imdavausi, jaučiau, kad man kažko stinga“, – prisiminimais dalijasi rašytojas. Galiausiai Paulo Coelho visko atsisakė ir nutarė vykti į piligriminę kelionę.

Kelias į save

Ispanijoje besidriekiantis kelių šimtų kilometrų Santjago de Kompostela kelias sutraukia būrius ne tik tikinčiųjų, bet ir norinčiųjų atrasti vidinę ramybę. Šiai kategorijai priklausė ir P. Coelho, kai 1986 m. leidosi piligrimų takais. „Buvo atėjęs metas iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Turėjau įvairių įsipareigojimų kitiems, bet nebegalėjau nutildyti ir vidinio šauksmo – nenumaldomo poreikio rašyti“, – nelengvus laikus prisimena brazilas.

Kelias dešimtis dienų trukusioje kelionėje P. Coelho pagaliau pasiekė dvasinį nušvitimą. Ne, nieko bendra su religija jis neturėjo – tiesiog ilgai neradęs sielos ramybės rašytojas nurimo. „Jaučiausi tarsi iš naujo gimęs, galvoje nebuvo jokių pašalinių minčių. Baigęs kelionę, sau ir kitiems galėjau garsiai pareikšti: aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti“, – šypteli visame pasaulyje skaitomų knygų autorius.

Pasirodo, tereikėjo mažučio ženklo, siųsto iš aukščiau, kad surastų drąsos eiti jam skirtu keliu. Tuo mažučiu ženklu tapo plunksna. „Prižadėjau sau, kad jei eidamas piligrimų takais rasiu baltą paukščio plunksną, gyvenime daugiau neužsiimsiu jokia kita veikla, tik rašysiu“, – pusiau juokais, pusiau rimti kalba rašytojas. Ką gi, belieka padėkoti tam laiku ir vietoje pasipainiojusiam sparnuočiui, kad genialaus rašytojo piligriminė kelionė buvo sėkminga.

Grįžęs iš dvasinių ieškojimų, P. Coelho metė visus pašalinius darbus ir kaip ir buvo užsibrėžęs griebėsi plunksnos. Deja, pirmoji knyga, išvydusi dienos šviesą nesulaukė didelio populiarumo. „Pragaro archyvai“ buvo sutikti skeptiškai ir greitai pamiršti. Rašytojas nesėkmę taip pat greitai pamiršo. Pirmas prisvilęs blynas nė kiek neatvėsino jo užsidegimo.

Alchemikas

Netrukus P. Coelho su „Alchemiko“ rankraščiu pasibeldė į mažutės leidyklėlės Brazilijoje duris. Redaktorius, perskaitęs būsimą knygą, nebuvo itin sužavėtas, bet sutiko išspausdinti kelis šimtus egzempliorių. Jausdamas, kad knygą turi perskaityti kur kas daugiau žmonių, P. Coelho perėjo dar keletą leidyklų, kol galiausiai gavo patvirtinimą, kad jo knyga puikuosis tarp perkamiausiųjų. Pamažu tūkstančiai „Alchemikų“ pasklido po Braziliją. Rytų išminties kupiną kelionę į savo Sielą troško perskaityti vis daugiau žmonių. „Alchemikas“ tapo perkamiausia knyga Brazilijoje, pradėta versti į kitas užsienio kalbas. Daugelyje šalių perkamiausių knygų dešimtukai ar šimtukai dar ir dabar neapsieina be šio kūrinio.

Tiesa, 1988 m. sukūręs šį perlą, P. Coelho neužsnūdo ant laurų. Jis užsibrėžė tikslą kas dveji metai pristatyti po novelę. Taip skaitytojus pasiekė daugybė „gardėsių“: „Piligrimas“, „Penktasis kalnas“, „Veronika ryžtasi mirti“, „Prie Piedros upės – ten aš sėdėjau verkdama“, „Vienuolika minučių“, „Demonas ir panelė Prym“, „Zahiras“ ir kt.

Kol pasaulis susižavėjęs sklaidė P. Coelho šedevrų puslapius, nesnaudė ir Holivudas. Kino kompanija „Warner Bross“ ekranizavo „Alchemiką“ ir „Veronika ryžtasi mirti“, rengiamasi filmais paversti ir dar keletą romanų.

65-ąjį gimtadienį švenčiantis vienas grasiausių brazilų savo šlovės nesureikšmina. „Esu laimingas ne dėl to, kad tapau žinomu autoriumi. Džiaugiuosi, kad užsiimu ta veikla, kuri man buvo nulemta iš aukščiau. Gaila, kad iššvaisčiau nemažai laiko, kol atsidūriau savo kelyje, todėl skubu rašyti. Dar tiek daug liko nepasakyta“, – intriguoja P. Coelho – žmogus, pašauktas rašyti.

Ar žinote, kad…

• „Alchemikas“ yra išleistas daugiau nei 67 kalbomis 120 šalių ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą (parduota daugiau nei 65 mln. egz.).
• Kūrinys įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip išverstas į daugiausia kalbų (71) autoriui tebesant gyvam.
• P. Coelho yra visų laikų daugiausia knygų pardavęs brazilų (portugalų kalba) rašytojas.
• Rašytojas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų 2000 m. įteiktas Prancūzijos garbės legiono ordinas ir 2006 m. Bulgarijos prezidento garbės ordinas.
• 1996 m. P. Coelho įkūrė savo vardo fondą, kuris remia skurstančius vaikus ir senjorus.
• Kaip taikos pasiuntinys ir skleidėjas rašytojas dalyvauja daugybėje JTO projektų.
• Laisvalaikiu rašytojas mėgsta stebėjo futbolo rungtynes.
• Dainininkė Madonna viešai yra pareiškusi, kad „Alchemikas“ yra jos mėgstamiausia knyga.
• P. Coelho knygų parduota 86 mln. 150 pasaulio šalių.

Naujausi straipsniai