Aštuoniasdešimtmečio proga kanadiečių rašytoja Margaret Atwood (79) gavo neblogą dovaną – Bookerio premiją, ordiną iš Jos Didenybės rankų ir kvietimą arbatėlės į Klarenso rūmus.
1969 metais pradėtas teikti Bookerio apdovanojimas – viena svarbiausių anglakalbių šalių literatūros premijų. Ir viena didžiausių literatūros pasaulyje – 50 tūkstančių svarų sterlingų (bemaž 58 tūkstančiai eurų). O karališkosios šeimos pagarbos ženklai ir pagiriamieji žodžiai – savimeilę glostantis priedas, didinantis honorarus ir verčiantis leidėjus maloniau šypsotis.
Šiemet apdovanojimai – išskirtiniai. Atwood, be kita ko, seniausia pagerbtoji per visą premijos istoriją, apdovanojama antrą kartą: 2000 metais buvo įvertintas romanas „Aklasis žudikas“, nominuota dar keturiskart. Pakartotinių Bookerių – reta: tarp dukart apdovanotųjų – istorinių romanų autorė Hilary Mantel, Johnas Maxwellas Coetzee ir Peteris Carey.
Dukart premija skelta į dvi dalis. Po pastarojo karto 1992-aisiais atsirado tai draudžianti taisyklė. Bet šiemet garbioji komisija, susidedanti iš moterų ir vadovaujama vyro, prisipažino neįstengusi apsispręsti. Taigi, apdovanojimas atiteko dviem ponioms: veteranei Atwood ir jaunesnei jos kolegei iš Anglijos Bernardine Evaristo (60), pirmajai juodaodei rašytojai, patekusiai į šią gerbiamą draugiją. Pastaroji apdovanota už romaną „Girl, Woman, Other“ („Mergina, moteris, kita“), Atwood – už knygą „The Testaments“ („Liudijimai“), kultinio jos romano „Tarnaitės pasakojimas“ tęsinį..
Turbūt daugiau žmonių matė to paties pavadinimo serialą ar bent 1987 metų filmą su tokiomis žvaigždėmis kaip Natasha Richardson, Faye Dunaway, Aidanas Quinnas, nei skaitė knygą. Bet ir ji 1985-aisiais buvo nominuota Bookeriui, anglų kalba romano parduota per aštuonis milijonus vienetų. O praėjus daugiau kaip 15 metų po „Tarnaitės pasakojimo“ įvykių prasideda „Liudijimų“ istorija.
Atsiimti apdovanojimo abi ponios ėjo drauge, kartu buvo pakviestos ir į Klarenso rūmus (Kornvalio hercogienė Camilla – Bookerio apdovanojimų globėja, tačiau šiemet negalėjo dalyvauti ceremonijoje Londono rotušėje). Po arbatėlės pas hercogienę Atwood mandagiai kaip tikra britė pagyrė Klarenso rūmų kilimus ir paveikslus, o Evaristo sakė, kad hercogienė – įdomus žmogus, besižavintis literatūra ir literatūriniais projektais.
Abi nugalėtojos – gyvas pavyzdys, kad anekdotus apie neįmanomą moterų draugystę išgalvojo vyrai, bet, kad ir kaip smagu dalytis, atsiimti dar vieno apdovanojimo – Garbės kompanionų ordino – Atwood ėjo viena. Karališkieji ordinai dviem nedalijami