Žinoma rašytoja ir žurnalistė Erika Umbrasaitė jau aštuonerius metus gyvena mažame Prancūzijos pietvakarių miestelyje. Lietuvoje Erika buvo žinoma visuomenės veikėja, o ten tapo svetimšale. Šiandien moteris Vilniaus knygų mugėje prie ŽMONĖS stendo pristato naujausią savo knygą ir pasakoja apie Prancūziją, įkvėpimą ir rašymą.
Erikos emigracijos istorija skamba kaip iš pasakos – būdama maža ji turėjo gražią knygelę su Eifelio bokštu ir Provanso pievomis. Jai taip patiko tie vaizdai, kad vis sakydavo mamai – užaugusi aš gyvensiu Prancūzijos vynuogyne. Ir užaugusi Erika nepamiršo savo vaikiškos svajonės. Todėl ją būtų galima pavadinti netipine emigrante, nes ji į užsienį išvyko ne užsidirbti, o išleisti tėvynėje uždirbtų pinigų.
Erika pasakoja anksčiau galvojusi, kad apie Prancūziją ji nepasakys nieko naujo. Tam, kad pateiktum naują informaciją, kad sudomintum skaitytoją ji ilgai ir sunkiai dirbo.
„Žinau, kad tikras rašytojas turi sėsti ir rašyti“, – sako Erika Umbrasaitė. Nors ji pati retai kada taip daro. Kai pagauna įkvėpimas, Erika gali be sustojimo rašyti 12 valandų, o kartais to padaryti jai tiesiog nepavyksta.
Save labiau žurnaliste laikanti moteris įkvėpimą randa visur, ji sako, jog istorijos ją pačią susiranda.
