Įvairiuose forumuose ir knygų pristatymuose su skaitytojais aktyviai bendraujanti Care Santos parašė ne vieną jaunimui skirtą kūrinį. Bene populiariausia jos knyga „Melas“, apdovanota prestižinėmis literatūros premijomis, visai neseniai atsidūrė ir Lietuvos knygynų lentynose. Kaip kilo idėja rašyti knygą, nagrinėjančią socialinės aplinkos ir atskirties, paauglių nusikalstamumo temas? Iš kur autorė semiasi įkvėpimo? Kas jai labiausiai patinka rašant paaugliams? Apie tai ir ne tik – pokalbyje su ispanų rašytoja C. Santos.
Kaip prisistatytumėte tiems, kurie nežino, kas esate?
Rašau nuo aštuonerių. Skaitau nuo tada, kai gimiau (o gal ir nuo anksčiau). Gimiau dviejų knygas be galo mėgstančių žmonių šeimoje. Mano tėtis norėjo būti rašytoju (jis buvo poetas), bet gyvenimas jį atvedė prie gydytojo profesijos. Galima sakyti, aš esu tai, kuo jis negalėjo būti. Įgyvendinau savo tėčio svajonę. Dėl to esu labai laiminga.
Stengiuosi būti nuoširdi ir gyvenime, ir savo knygose.
O iš tiesų aš nežinau, kas esu. Ar kas nors tai žino? Aš esu kažkas, kas nuolat rašo arba galvoja, kaip, ką ir kodėl rašyti. Kažkas, kas gyvena kitame pasaulyje (iš dalies todėl, kad man nepatinka tikrasis pasaulis). Esu trijų vaikų mama. Normali, laiminga, sunkiai dirbanti moteris. Stengiuosi būti nuoširdi ir gyvenime, ir savo knygose.
Ar visada norėjote rašyti knygas paaugliams?
Visiškai ne! Tai buvo puiki mano artimos draugės leidėjos idėja. Ji paskatino mane rašyti pirmąją knygą paaugliams. Sutikau, nes man patinka priimti naujus iššūkius ir daryti dalykus, kurių galvojau negalinti daryti. Tuo metu pajutau, kaip man patinka rašyti jauniems žmonėms ir kokie mieli, reiklūs, protingi ir nuostabūs yra paaugliai. Žinojau, kad norėsiu jiems rašyti tol, kol jie norės skaityti mano knygas. Kitaip tariant, kuo ilgiau.
Aš tikiu darbu. Rimtu, nuolatiniu, kasdieniu darbu.
Iš kur semiatės įkvėpimo?
Iš visur! Kiekvienas mažas dalykas gali tave įkvėpti. Tačiau manau, kad įkvėpimas yra pervertinamas. Aš tikiu darbu. Rimtu, nuolatiniu, kasdieniu darbu. Jei nori rašyti, privalai kreipti dėmesį į viską, kas yra aplink tave. Girdėti nepakanka, turi atidžiai klausytis net menkiausio garso. Taip pat nepakanka pamatyti ar pastebėti. Reikia nuolatinio žvilgsnio. Geros istorijos yra čia, priešais tave, bet tu turi jas atrasti. Toks požiūris yra tikrasis įkvėpimas, o kartu ir gyvenimo būdas.
Kas jums labiausiai patinka rašant knygas paaugliams?
Be jokios abejonės, skaitytojai. Kurti paaugliams – sunkiausias kelias, kurį rašytojas gali pasirinkti. Paaugliai neturi laiko skaitymui, jie visada užsiėmę. Knygos neturi vietos nei jų dienotvarkėje, nei prioritetuose. Juos sudominti, nustebinti, atitraukti nuo kompiuterių, žaidimų, serialų ir socialinio gyvenimo yra didelis iššūkis. Man labai patinka leisti laiką su savo skaitytojais paaugliais, kalbėtis apie knygas, personažus, jausmus, siužetus... Iš jų tikrai daug ko išmokstu – ne tik kaip rašyti, bet ir apie gyvenimą. Paaugliai yra gilūs mąstytojai! Taip, jie tikrai sunkiausi skaitytojai, bet su jais bendrauti maloniausia.
Kaip jums kilo knygos „Melas“ idėja?
Studijavau teisę. Nuo tada norėjau rašyti apie jaunus žmones, kalinčius kalėjime. Norėjau rašyti apie sunkumus ir tai, kaip juos įveikti. Apie blogąją mūsų pusę. Apie tai, kaip greitai suaugę žmonės teisia jaunus nusikaltėlius. Dažnai pastebiu veidmainiškas pozicijas, nesąžiningumą. Romanas yra tinkama vieta kalbėti apie dalykus, apie kuriuos niekas nedrįsta kalbėti.
Man tai yra didžiausia atsakomybė. Kurti knygas yra puiku, bet paversti žmones skaitytojais yra tiesiog ypatinga.
Kokia yra pagrindinė šios knygos žinutė?
Vienintelė žinutė, kurią noriu perduoti savo skaitytojams: skaitymas yra nuostabus. Jei tampi skaitytoju, tampi laimingas, gyveni daugybę gyvenimų, kaupi įvairias patirtis. Man tai yra didžiausia atsakomybė. Kurti knygas yra puiku, bet paversti žmones skaitytojais yra tiesiog ypatinga.
Ką pasakytumėte žmonėms, kurie svajoja parašyti knygą? Koks būtų jūsų patarimas?
Norėčiau, kad ir man kas nors būtų davęs patarimą, kai pradėjau rašyti. Visų pirma, rašykite kiekvieną dieną – bent po vieną eilutę, vieną pastraipą. Skaitykite taip pat kasdien: mokykitės, mėgaukitės, atraskit, būkit nustebinti, liūdni, išsigandę, džiaugsmingi... Tiesiog skaitykit. Ir dar – nusipirkit užrašinę ir ją naudokit. Rašykite savo idėjas, mintis, svajones, viską, ką įdomaus pastebite... Rašykite absoliučiai viską. Ir niekada nepasiduokite. Niekada.