Raminta Naujanytė-Bjelle: „Kuo daugiau save išbandai, tuo lengviau supranti, kas esi“

Raminta Naujanytė-Bjelle / D.Umbraso nuotr.
Raminta Naujanytė-Bjelle / D.Umbraso nuotr.
Projekto partnerio turinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2021-07-05 10:49
AA

„Man atrodo, kad kuo daugiau save išbandai, tuo lengviau supranti, kas esi ir ko iš tiesų nori gyvenime. Esu iš tų žmonių, kuriems rutina ir pastovumas yra svetima“, – juokiasi muzikoje iki ausų įklimpusi kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja, lektorė ir LATGA tarybos prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle (30).

Šią vasarą daug laiko praleidžiate su vaikais: vedate televizijos laidą, dirbsite dienos stovykloje „Tūkstantmečio vaikų akademija“. Jums patinka su jais bendrauti, dirbti, kurti?

Man patinka bendrauti ir mokytis iš žmonių, o labiausiai – iš jaunimo. Pastebiu, kad manęs darbas su jaunais žmonėmis nepaleidžia jau dešimtmetį: vis tenka dalyvauti įvairaus formato edukacinėje veikloje. Vertinu tą laiką ir su malonumu dalinuosi patirtimi, kuri jiems gali būti įdomi, įkvepianti. Šią vasarą su kolega atlikėju Vidu Bareikiu vedu televizijos laidą „Įdomiosios atostogos“, o  

„Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ pristatysiu savo mėgstamiausias muzikines temas. Viena jų – apie keistus, neįprastus instrumentus, jų vystymąsi ir naujųjų technologijų įrenginius, skirtus muzikos atlikimui, kita – apie įvairialypę, netikėtą muzikos kūrybą. Tačiau tai – dar ne viskas! 

Lyriškos muzikos fanė

O kada muzika atsirado jūsų gyvenime? 

Mes gimstame su muzika. Aš nuo mažens per garsus reiškiu savo mintis ir būsenas. Pirmąsias dainas kūriau kompiuterinėmis programomis, tik po to prisėdau prie pianino, paėmiau gitarą. Paauglystėje mane supo alternatyvi, roko muzika, bet sieloje buvau ir likau lyriškos muzikos fanė.

Esu atvira įvairiausiems muzikos stiliams, teko save išbandyti kardinaliai skirtinguose muzikos žanruose. Vienu metu koncertavau su elektroninės muzikos kūrėjais, po to prisijungiau prie repo grupės. Studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atlikau operinio žanro kūrinius. Kiek vėliau prisijungiau prie ekstravagantiškos grupės „Miško Gyventojai“. 

Jau daugiau kaip dešimt metų esu atpažįstama Bjelles pseudonimu ir kuriu akustinę, arba soft elektroninę, pop muziką. Vienu metu nesvetimas buvo folk žanras, chorinė muzika. Kaip kompozitorė išbandau save kurdama spektakliams, styginių orkestrui arba ieškau savęs eksperimentinės muzikos kūryboje. 

Technologijos mane žavi ir traukia. Išbandžiusi įvairiausius muzikos stilius, galiu teigti, kad vertinu įvairovę ir suvokiu, kad kiekvienas stilius turi kokybiškų pavyzdžių. 

Raminta Naujanytė-Bjelle / Dano Sodaičio nuotr.

Vis dar gilinatės į muzikos reikalus ir toliau – studijuodama doktorantūroje. Tiesa, kad ten  tyrinėjate neįtikėtinus dalykus: gestais valdomus interaktyvius muzikos instrumentus ir kuriate naujus grojimo būdus bei įrenginius? 

Prieš keletą metų gyvendama ir mokydamasi Islandijoje susidomėjau kitokiais muzikos atlikimo būdais ir išbandžiau įrenginius, kurie tvirtinami prie kūno ir kai gestikuliuoji ar šoki, gali išreikšti garsus. Interaktyvi muzika yra gana plati sąvoka. Mane dominanti sritis yra susijusi su gestais valdomais instrumentais.

Dalis jų yra unikalūs vienetiniai projektai, kiti – kompiuterinių žaidimų kontroleriai, kurie pritaikomi muzikos grojimui. Su kolega prieš porą metų sukūrėme savo instrumento prototipą – grojimui skirtas pirštines. Galiu patikinti, kad tai – be galo įdomi ir kintanti sritis! Tikrai pasistengsiu „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ nariams kuo smagiau pristatyti galbūt nematytus ir negirdėtus instrumentus, kai kuriuos – galbūt gyvai. Technologijos vystosi labai sparčiai. Jei nori išlikti inovatyvus, reikia jas vytis!

Ar jie turės galimybę patys bandyti kurti muziką, groti, dainuoti? 

Dar viena iš mano nagrinėjamų temų toje stovykloje bus būtent muzikos kūrimas. Kartais kūryba yra mistifikuojama kaip supersudėtingas procesas, bet aš noriu išduoti kelias paslaptis, kaip galima komponuoti garsus ir be didelio pasiruošimo.  

Raminta Naujanytė-Bjelle / Pauliaus Butkaus nuotr.

Apie rimtus dalykus – labai linksmai 

Ką suteikia žmogui bent minimalus muzikos, kitų meno sričių išmanymas? 

Mokslininkai jau senokai patvirtino faktą, kad muzikavimas vaikystėje skatina strateginį mąstymą, pasitikėjimą savimi ir suteikia dar daug gerų dalykų. Grojant ar muzikuojant vienu metu dirba abu smegenų pusrutuliai, todėl muzikos mokymosi nauda yra neabejotina ir reikalinga bet kuriam žmogui. Aš turiu savo viziją, kokios turėtų būti šiuolaikiškos ir vaikams priimtinos muzikos pamokos. 

Pažadate, kad „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ studentai ne tik daug sužinos, bet ir smagiai, linksmai, muzikaliai praleis laiką? 

Kas mane pažįsta artimiau žino, kad rimta būnu du kartus per metus. Prižadu, kad net jei pasaulis ir versis aukštyn kojomis, susitikimuose apie rimtus dalykus kalbėsimės labai linksmai ir, viliuosi, įdomiai!

Raminta, o kaip bėgo jūsų vaikystės vasaros?  

Augdama buvau tik poroje stovyklų, bet man jos tikrai patiko. Dažniausiai vasarodavau pas močiutes, o ten – gamta, draugai ir nuotykiai. Vieną vasarą labai norėjau dirbti, tai dviračiu penkis kilometrus mindavau į braškyną ir visą dieną ten skindavau uogas. Maždaug nuo penkiolikos metų per atostogas dirbdavau Vilniuje ir grodavau su roko grupėmis baruose bei festivaliuose. Tas vasaras prisiminti labai gera: tada turėjau daug nesuplanuoto, bet įspūdžiais persmelkto laiko. 

Dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle / Agnės Bekeraitytės nuotr.

Humanitarams, svajojantiems keisti pasaulį

Savaitę truksiančios „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ sesijos „Įdomieji menai ir politikos mokslai“ turėtų nepražiopsoti paaugliai, kurie jaučiasi esą humanitarai, svajoja pakeisti pasaulį tapydami ar valdyti valstybę kurdami jos įstatymus. Norėdamas suprasti pasaulį negali nepažinoti svarbiausių jo kūrėjų ir protų, todėl Vilniaus licėjaus mokytojas Ričardas Jankauskas padės atskleisti genialiojo M.K.Čiurlionio kūrybos paslaptis, Rytis Zemkauskas – atrasti raktą į poeziją ir literatūrą, Raminta Naujanytė-Bjelle parodys, kaip kuriama muzika, Dovilė Filmanavičiūtė pagelbės treniruojant kūrybos raumenį. 

Paprastai apie sudėtingą pasaulio tvarką ten pasakos politologas Linas Kojala, diplomato darbo ir politiko užkulisius atskleis buvęs Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiriamosios žurnalistikos žvaigždė Dovydas Pancerovas dėstys, kaip atsirado žurnalistai ir kokia jų reikšmė šiandien, o istorijos mokslų daktaras Mindaugas Nefas pristatys paslaptimis apipintą Manhatano projektą. Na, o gerą nuotaiką palaikys fantastiškieji Vidas Bareikis ir Jonas Nainys. 

Pirmąsyk vyksiančios „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ rengėjai garantuoja, kad tai bus penkios ypatingų linksmybių dienos, kurios suteiks įkvėpimo penkeriems metams. 

Akademija, kurioje norisi mokytis

„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.

  • Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių. 
  • Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
  • Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.

Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt

„Tūkstantmečio vaikų akademijos“ lektoriai (21 nuotr.)
+15