R.Oginskaitės knygos apie režisierių A.Žebriūną pristatyme – kino legendų prisiminimai

Rūta Oginskaitė, Vaiva Mainelytė ir Eglė Gabrėnaitė / Irmanto Gelūno nuotr.
Rūta Oginskaitė, Vaiva Mainelytė ir Eglė Gabrėnaitė / Irmanto Gelūno nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2020-10-13 19:06
AA

Antradienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kino ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė pristatė knygą apie kino režisierių Arūną Žebriūną – „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“.

Renginyje dalyvavo knygos autorė R.Oginskaitė, aktorės Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, rašytojas, scenaristas Saulius Šaltenis, filme „Paskutinė atostogų diena“ vaidinęs Andrius Žibikas, režisierė Giedrė Beinoriūtė. Vakarą vedė kultūros analitikas Vaidas Jauniškis.

„Esu dėkinga visiems, kurie kalbėjosi su manimi apie režisierių. Aš labai tiksliai sužinojau apie sudėtingą Žebriūno charakterį“, – susitikimą kreipimusi į susirinkusiuosius pradėjo autorė R.Oginskaitė.

Knygos pristatyme dalyvavę teatro ir kino grandai dalijosi prisiminimais apie legendinį režisierių. Į sceną žengęs S.Šaltenis pasakojo, jog jam iki šiol atmintyje įstrigęs paskutinis susitikimas su A.Žebriūnu, Anapilin iškeliavusiu 2013 metais.

„Visam gyvenimui įstrigo paskutinis susitikimas su juo. Aš stoviu kuklus, visi eina šneka. Jis man sako, ateik, Sauliau. Paima man už rankos ir sako: „Na, Sauliau“. Ilgai nepaleido mano rankos, bet pasakė tik tiek“, – šypsojosi prisiminęs S.Šaltenis.

Saulius Šaltenis / Irmanto Gelūno nuotr.

A.Žebriūno filme „Velnio nuotaka“ vaidinusi kino legenda Vaiva Mainelytė pasakojo, kad filmo kūrimo užkulisius iki šiol irgi prisimena su šypsena. 

„Arūnas nebuvo iš tų režisierių, kurie yra ditaktoriai. Jis norėjo ypatingo subtilumo, seksualumo. Jis man sakydavo, Vaiva, suvaidink prancūziškai. Aš žinodavau, ką tai reiškia, – juokėsi aktorė. – Aš labai branginu šį žmogų.“

A.Žebriūno juostoje „Kelionė į rojų“ su Algirdu Latėnu pirmąją erotinę sceną suvaidinusi aktorė Eglė Gabrėnaitė pasakojo, kad pranešti apie tokio epizodo filmavimą nebuvo jauku net pačiam režisieriui. 

„Skambina asistentė, sako, rytoj bus filmuojama sekso scena. Ateinu, matau juodas kaip debesis stovi Latėnas ir žiūri pro langą. Sakau, kaip, Algi, laikaisi. Jis man tik atšauna nudelbęs akis, jog šiandien sekso sceną filmuojame. Sakau, tai gerai. Po kiek laiko prie manęs prieina Žebriūnas ir vos ne mikčiodamas sako: Egle, šiandien bus sekso scena, dabar eisime į aikštelę. Matau, jis nejaukiai eina. Atsigulame mes su Algiu į tą lovą. Žebriūnas sako, gulėkit, einu parūkyt“, – juokėsi pasakodama aktorė.

Eglė Gabrėnaitė / Irmanto Gelūno nuotr.

Arūnas Žebriūnas (1930–2013) – kino režisierius, sukūręs filmus „Paskutinė atostogų diena“, „Mažasis princas“, „Gražuolė“, „Naktibalda“, „Velnio nuotaka“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Turtuolis, vargšas...“ ir daugelį kitų.

Jis atėjo į Lietuvos kino studiją XX amžiaus 7 dešimtmetyje, kartu su pirmaisiais pokario lietuvių kino profesionalais. Niūrus mažakalbis atsiskyrėlis, šaipęsis iš standartų ir kūręs filmus „žiūrovo aukštesniajam Aš“, Žebriūnas visada išdidžiai tikėjo menininko misija. Filmais jam rūpėjo ginti jautresniuosius nuo šiurkščiųjų, trapų savitumą – nuo bandos banalybės.

„2011-aisiais, sulaukęs 81 metų ir apdovanotas Nacionaline premija „už kūrybą, klojusią pamatus poetiniam kinui“, Žebriūnas sakė pasijutęs kaip iškasena, „kurią kažkas atkasė, nuvalė ir pasakė – gražu“, – rašo R.Oginskaitė. – Man gražu nuo „Paskutinės atostogų dienos“, nuo 1964-ųjų. Jo pirmųjų filmų herojai – vaikai, ir ne viena jauna siela užaugo veikiama Žebriūno kino. Rašau apie jį, nes noriu, kad būtų žinomas jo likimas, tipiškas pirmiesiems lietuvių kino kūrėjams ir vis tiek labai individualus. Labiausiai noriu, kad jo filmus atrastų vis nauji žiūrovai.“

Rūtos Oginskaitės knygos „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ pristatymas (15 nuotr.)
+9