Ar įmanoma suderinti karjerą ir motinystę? Tokį klausimą uždavė neseniai sūnaus susilauksi kolegė Daiva Žeimytė-Bilienė. Net nusijuokiau. Moterie, na, kaip sakoma, neįmanoma. NEĮMANOMA. Bent dabar. Taip ir parašiau jai. Be jokių ten „koučerinių“ makaronų: svarbu susidėlioti prioritetus, nusibrėžti tikslus, nesinervinti. Netikiu tuo. Žinoma, jei sutariame, kad karjera – tai ėjimas į priekį, o ne stovėjimas vietoje.
Motinystė – tai ne tik bandelės pašovimas į krosnį, bet ir jos barstymas cukraus pudra su cinamonu. Jei sakote, kad tai galite, aš sakau, kad jūs kažko „nedadarote“ ir už jus tai daro kiti: auklės, vyrai arba seneliai.
Mūsų seneliai, pavyzdžiui, yra tobuli. Be jų mes tiesiog prapultume.
Na, dar ir mano vyras toks, kaip sakydavo amžiną atilsį močiutė, „ant žemės, vaikeli, tokių beveik nebėra“.
Gerai, paskaičiuokime. Para turi 24 valandas. Atmeskite laiką miegui. Kiek, atėmus laiką buičiai ir „must do“ – košėms, pasakoms, dramatiškoms deryboms dėl ėjimo į darželį, isterijoms dėl rytinio kėlimosi ir dantų valymo, visiems „mama, kaku, sysiu, apsipyliau“ ir žinoma, jei dar turite vyresnių vaikų, „maa, kas valgyt, a?“ arba „kur mano kelnės?“ – jo lieka jums?
Aš net nekalbu apie visus nervų priepuolius, pavyzdžiui, po apsilankymo jų apverstuose kambariuose (kažkieno geniali pastaba: milijonai vaikų svajoja išvalyti planetą, milijonai jų tėvų klausia: kodėl jiems nepradėjus nuo savo kambario?). Tada visos ligos ir skambučiai, po kurių tenka lėkti namo? Beje, kiek kartų kilo mintis užtrukti darbe?
Tai, kiek lieka laiko? Tam, kas reikalauja susikaupimo, konstruktyvaus smegenų darbo ar mankštos ir, žinoma, ramybės. Man beveik nelieka. Kai kita nuostabi moteris, mama Dovilė Filmanavičiūtė, parašė kad „ryja“ knygas, aš net pasitikslinau – rimtai? Aš tą patį puslapį skaitau jau 20 minučių ir vis nesupratu apie ką jis! Nes į už sienos esančio oro uosto su 20 lėktuvų, kurių dauguma turi savo garsinę signalizaciją, pakilimo taką vėl išriedėjo dukters parvežtas malūnsparnis, kad jį kur, su visomis kinų melodijomis.
Džiaugiuosi, kad koridoriuje atidaryta traukinių stotis dar nepradėjo dirbti visu pajėgumu. Aš visada sakiau, kad moderniausi kompiuteriai yra kuriami kopijuojant moters mamos smegenis – tik jos gali tuo pačiu metu atlikti šimtus darbų. Ir būtent dėl tos pačios priežasties, su žmogaus atmintimi vyksta siaubingi nesusipratimai. Bet aš į tai, kad kartais neatsimenu įvykių, datų, vardų ir net žodžių, nebekreipiu dėmesio, o pašnekovus visada įspėju: jei jus pavadinsiu Jonu, nors esate Martynas, nepykite! Aš esu mama, kuri derina karjerą ir motinystę.
Ir dar ta amžina savigrauža.
Todėl, jei jūs sakote, kad sugebate derinti karjerą ir motinystę, nemeluokite. Geriau sakykite: aš perdaviau savo darbus kitiems.
Tikiu, kad visa tai man atsipirks senatvėje. Sėdėsiu ant vandenyno kranto, gersiu baltą vyną ir skaitysiu romanus. Ir man nereikės niekur skubėti! Nes, tuomet, kokia viso to prasmė?