Televizijos prodiuserės, dainų kūrėjos ir atlikėjos Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės (45) namuose – tikros kalėdinės dirbtuvės. Pasitelkusi savo išradingumą Rūta gamina kalėdinius vainikus, žvakides, o vienas jos įspūdingiausių kūrinių – samanomis ir gėlių puokštėmis dekoruotas namų židinys.
Apie tai, kaip atrado pomėgį pinti šventinius vaikinus, o vėliau kurti ir kitas dekoracijas, Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė pasakoja Žmonės.lt.
Kada atradote pomėgį kurti dekoracijas? Viskas prasidėjo nuo šventinių vainikų pynimo?
Pirmą kartą apie vainikų pynimą pagalvojau prieš dvejus metus. Tiesa, tuo metu kilo mintis suorganizuoti velykinių vainikų pynimo pamoką mūsų namuose. Susirinko smalsių širvintiškių būrys, o pamoką vedė floristas Andrius Plindinas. Pats procesas, o po to jau ir rezultatas pranoko lūkesčius. Labai džiaugiausi, kad pabendravome su floristikos entuziastėmis ir įgijome profesionalių žinių.
O mintis apie kalėdinius vainikus ir kitas dekoracijas kirbėjo seniai, tik niekada tam nebuvo laiko. Dabar, kai esu vaiko priežiūros atostogose, galiu sau leisti „paišdykauti“ tokia jaukia forma.
Vainikus ir kitas dekoracijas pasiliekate tik sau, o galbūt dovanoje draugams, parduodate?
Keletą vainikų pasilikau sau, keletą – dovanojau artimiesiems ir bičiuliams, vienas iškeliavo draugams į Šveicariją. Na, o jei kas nors sugalvotų įsigyti – nelaikyčiau įsikabinusi – parduočiau, man būtų smagu, jei mano kūriniai puoštų ir kitų namus.
Beje, labai džiaugiuosi, kad dauguma medžiagų vainikų kūrimui auga tiesiog čia pat, mūsų kieme: turime nuostabų kenį, daugybę pušų bei žaliaskarių eglių, rojaus obelų, samanų. Visa tai tampa mano kūrinių dalimi...
Kiek laiko skiriate dekoracijų kūrimui?
Dekoracijos sukūrimas gali trukti nuo 30 minučių iki 2 valandų ar daugiau, tačiau kai augini mažą vaiką, laiko turi tik tol, kol jis miega. O per tą laiką turi spėti užsiimti ne vien tik kūryba, bet ir namų ruošos darbais. Taigi, rankdarbiai man yra maloni prabanga, kurią galiu sau kartais leisti.
Namuose dekoravote ir židinį, kuris šiuo metu atrodo tarsi iš miško pasakos... Kaip kilo tokia idėja?
Mūsų židinys... Idėja apskritai kažką būtent taip dekoruoti kilo Turkijoje pamačius vieną viešbutį – jis visas iš lauko buvo dekoruotas samanų paklotu! Galvojau, oho, kokie žmonės lengvai kuoktelėję! Bet, pasirodo, ir mudu su vyru tokie patys... (juokiasi).
Labai norėjau kitokio židinio, netradicinio, dekoruoto ne akmenimis ar plytų imitacija. Prisiminę Turkijoje matytą vaizdą, nusprendėme, kad mūsų židinys turėtų atrodyti panašiai. Patį samanų pagrindą paruošėme kartu su vyru, o žalių lapų kompozicijas sukomponavo mūsų bičiulis floristas Andrius Plindinas.
Jei kažką toks sprendimas šokiruoja dėl nesaugumo, galiu patikinti, kad pats židinys apkaltas nedegia plokšte, skirta būtent židiniams, o kai jį kūrename, visuomet būname namuose. Žodžiu, rūpinamės savo namų saugumu, tuo pat metu kurdami ir jaukumą (šypsosi).
Įvairiausių rankdarbių gamyba namuose – jums tai atsipalaidavimo būdas ar tiesiog noras papuošti namus?
Ko gero, tai atsipalaidavimo būdas, kadangi tuo metu apie nieką kitą negalvoji, tik kaip ir ką sukomponuoti. Tas pats kaip eilių dainoms kūryba: tuo metu irgi būni tik „dainoje“ – realybė tarsi išnyksta.
Galbūt jau numatėte naujų „projektų“ namams?
Galvoje kirba mintis kurti vainikus ne tik ypatingomis progoms. Norisi sukurti tokį, kuris galėtų puošti namus ištisus metus. Na, o kaip seksis – pažiūrėsim. Niekur neskubu, nes laikas ir taip bėga tarsi jį kas vytųsi, o taip norisi tiesiog pasimėgauti kiekviena atėjusia diena...