Žinia, kad partneris buvo neištikimas – tarsi peilio dūris mums į nugarą, santykius sukrečiantis iki pamatų.
Ir nors tą akimirką jaučiamės sutrypti ir sužaloti, skausmui atslūgus ir vertindami šį savo antrosios pusės poelgį „blaiviomis“ akimis, kartais išties galime jai ar jam arba sau už tai padėkoti.
„Vieno iš partnerių neištikimybė labai dažnai skatina permąstyti santykius ir pagaliau pažvelgti į tas problemas, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių tarp partnerių nebuvo iki galo išdiskutuotos ar apie jas buvo apskritai vengiama kalbėti. Yra kelios santykių situacijos, kuomet neištikimybė gali būti psichologiškai sveika abiem partneriams“, – tikina Vašingtone įsikūrusio Progresyvaus vystymosi centro direktorius, psichoterapeutas ir psichoanalitikas Douglasas LaBieras.
Portalui „Psychology Today“ jis atskleidžia, kokiuose santykiuose neištikimybė išeitų į naudą, ir dalijasi tikromis savo pacientų istorijomis.
Santuoka, pasiekusi mirties zoną
Išties būna santuokų, kuomet abu partneriai kenčia palaikydami santykius, kurie iš esmės jau yra mirę. Atlikta begalė mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad nelaiminga santuoka, pažymėta kasdieniais konfliktais, mus žaloja ne tik psichologiškai, bet ir emociškai bei fiziškai – dėl patiriamo nuolatinio streso gali pradėti vystytis psichosomatiniai sutrikimai.
Ir vis tik kai kurios poros yra linkusios su tais jų netenkinančiais santykiais paprasčiausiai susitaikyti, plaukti pasroviui – jie atbunka ir tampa depresuoti, praradę viltį kada nors ką nors pakeisti.
Šioje vietoje neištikimybė išties gali būti psichologiškai sveika – ji gali atspindėti neištikimojo pasąmoninį ar sąmoningą troškimą pagaliau vėl gyventi ir augti. Taigi šis jo/jos nusidėjimas gali tapti pirmu postūmiu palikti santuoką, kurios išgelbėti jau neįmanoma.
Panaši situacija buvo ir šiose istorijose.
60-ies metų vyras jautė tikrą sekso ir intymumo badą savo jau senokai gyvybę praradusioje santuokoje. Jis tikrai mylėjo savo žmoną, kaip ir ji jį, tačiau jie gyveno veikiau kaip kambario draugai, o ne sutuoktiniai, nors ir stengėsi metų metus įžiebti tarpusavio aistrą. Galiausiai beviltiškumo apimtas vyras susitaikė su tokia santuoka, ir savo energiją sutelkė į sėkmingą karjerą.
Būtent darbe jis ir sutiko moterį, kuriai pajuto didelę trauką, netrukus jis nusprendė „nusidėti“. Viena naktis privertė jį suprasti, kad tarp partnerių gali būti kur kas stipresnis emocinis, dvasinis ir seksualinis ryšys, ir tai paskatino jį pagaliau nuoširdžiai ir atvirai apie tai pasikalbėti su savo žmona.
Be jokios kritikos ar primetamos kaltės jis jai paaiškino, kad iš santykių jam norisi daugiau, ir žmona visa tai suprato, tačiau kadangi tuo metu jiems iš gyvenimo reikėjo skirtingų dalykų, jie nutarė pasukti skirtingais keliais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Olegas Lapinas: „Neištikimos moterys pas savo vyrus dažniausiai negrįžta“
Kita – 40-ies metų moteris su savo vyru nuolat vaikščiodavo į porų terapijas, kad pagerintų tarpusavio bendravimą ir sustiprintų intymumą. Ir nors jos vyras sutikdavo lankytis terapijose, atsiverti jam vis nepavykdavo.
Ši moteris suprato, kaip stipriai yra pažeistas jos gebėjimas mylėti save ir jaustis seksualia, kuomet darbe dėmesį jai pradėjo rodyti kolega. Toliau su juo bendraudama ji netikėtai ir vėl pasijuto patraukli. Netrukus tarp jų užsimezgė romanas. Ji jautėsi kalta, romanas ilgai netruko, tačiau jis privertė ją kur kas geriau save vertinti ir įkvėpė norą pokyčiams. Galiausiai moteris sukaupė drąsos ir nusprendė palikti savo vyrą.
Santykiai, kuriuose vyrauja psichologinis ar fizinis smurtas
Dažniausiai būtent moterys įklimpsta į santykius ar santuoką su vyru, kuris ją psichologiškai ar netgi fiziškai žaloja. Ir giliai slypinčios šių moterų psichologinės problemos – neišpildyti emociniai poreikiai, juntama kaltė ir iš esmės pažeista savivertė – neleidžia joms išsilaisvinti, net jei jos ir supranta, kokie šie santykiai yra destruktyvūs. Joms dažniausiai trūksta drąsos ir strategijos, kaip palikti savo vyrą. O finansinis jų juntamas nesaugumas ar vaikai, kurių nesinori atskirti nuo tėvo, tik dar labiau gilina bejėgiškumo jausmą.
Ir kai kurioms moterims neištikimybė tampa taip reikalingu drąsos gurkšniu, skatinančiu palikti netenkinančius santykius. Tokia moteris – iš naujo supratusi, ką reiškia jaustis mylima, įgauna emocinės drąsos ir užsispyrimo siekti geresnio gyvenimo.
Aprašytos situacijos įrodo, kad kartais ji gali atverti duris į kur kas visavertiškesnį ir psichologiškai sveikesnį gyvenimą.
Viena moteris savo santykius apibūdino tarsi spąstus – ji pernelyg bijojo stoti prieš savo vyrą ir jam pasipriešinti. Kažkada ji tai jau bandė – prašė jo kartu apsilankyti pas porų terapeutą, tačiau vyrą apėmė didžiulis įniršis ir jis pratrūko pykčiu.
Netrukus moteris susižavėjo kolega ir pasinėrė į romaną su juo – šis romanas atvėrė jai akis ir ji suprato, kaip iš tikrųjų turi atrodyti sveiki ir normalūs santykiai. Moteris suprato, kad santykiai, kuriuos ji palaikė su savo vyru, ją stipriai sužalojo ir apskritai buvo destruktyvūs – tai padėjo jai išsilaisvinti.
Kita moteris po neištikimybės pagaliau nustojo jaustis vieniša ir bejėgė, šis sprendimas pakeitė jos gyvenimą, sustiprino kaip asmenybę ir suteikė drąsos palikti emociškai ir psichologiškai ją žalojusį vyrą.
Kai vienas iš partnerių yra neveiksnus
Santykiai, kuomet vienas iš partnerių yra protiškai ar fiziškai neveiksnus, taip pat yra nepaprastai sudėtingi. Tarkime, vyrą ištiko stiprus insultas, po kurio jis tik minimaliai atsigavo. Taigi moteris juo rūpinasi, tvarkosi buityje ir padeda jam srityse, kuriose jis jau nesusitvarko. Ir štai po penkerių metų jai pradeda šio to trūkti – emocinio ir fizinio intymumo, kurio tarp jos ir vyro jau nebegali būti.
Iš pradžių ji su tuo kovoja, ieškosi paramos pas psichoterapeutus – ji myli savo vyrą, tačiau tuo pačiu jaučiasi be galo vieniša. Galiausiai ji pradėjo susitikinėti su seniai pažįstamu vyru, neseniai tapusiu našliu ir puikiai supratusiu jos išgyvenamus jausmus bei jų ambivalentiškumą. Ji suprato, kad santykiai su juo yra tai, ko jai reikia, net jei kai kurie ir galėjo pasmerkti jos pasirinkimą.
Kuomet neištikimybė atgaivina santykius
Gali nutikti ir taip, kad partnerio sprendimas pasukti į kairę gali išeiti į naudą ne tik vienam, bet ir abiem partneriams – mat tai vėl įžiebia jų jausmus vienas kitam bei padeda pervertinti savo santykius iš naujo.
Štai vienas vyras „pagavo“ save besiginčijantį su savo meiluže. Su ja jis jautė tokį patį nepasitenkinimą, kokį jautė ir būdamas su savo žmona. Galiausiai viską gerai pergalvojęs, vyras suprato, kad iš tiesų „neištikimas“ jis dabar norėtų būti su savo žmona. Taigi jis nusprendė nustoti bėgti nuo problemų savo santuokoje ir pažvelgti joms tiesiai į akis. Galiausiai jis grįžo pas savo žmoną.
Panašiai ir kitos moters romanas privertė ją atgauti pasitikėjimą savimi ir pasijusti kur kas gyvybingesne, tačiau ji suprato, kad tuo džiaugtis ji nori su savo vyru, taigi jos romanas tik suteikė jai motyvacijos ir ryžto dorotis su problemomis, kurios išsunkė jos santuoką.
Taigi galbūt ir prieštaringai skamba tai, kad neištikimybė gali būti naudinga, tačiau aprašytos situacijos įrodo, kad kartais ji gali atverti duris į kur kas visavertiškesnį ir psichologiškai sveikesnį gyvenimą.