Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: „Švenčių ritualai mums suteikia ramybės“

Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-11-25 10:28
„Kiekviena šventė žymi permainą. O bet kokia permaina, pokytis kelia nerimą dėl nežinomybės“, – teigia psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Taigi ką švenčių metu mes jaučiame ir kaip mums susidoroti su jų metu kylančiu nerimu?

Psichologinius švenčių aspektus analizuojantis profesorius naujais kontekstais praplečia šiuo metu MO muziejuje eksponuojamą fotografijos parodą „Permainų šventė“.

Beje, E.Laurinaitis atskleidžia ir jį labiausiai pakeitusią šventę savo gyvenime. Kokia ji?

Šventės be žmogaus būti negali

Kaip teigia psichoterapeutas E.Laurinaitis, visada turi būti kažkas, kas švenčia. Taigi be žmogaus jokia šventė yra neįsivaizduojama ir nevyksta.

„Šventė egzistuoja ne išorėje, ne kažkur parašytuose ar pastatytuose dalykuose, šventė egzistuoja mumyse, kiekviename iš mūsų. O tai, kad kiekvienas iš mūsų šventes ir jų metu patiriamus pokyčius išgyvename asmeniškai, nulemia tai, kad jos yra subjektyvios“, – sako E.Laurinaitis.

Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Švenčių ritualai mažina nerimą

Prisimindami įvairias šventes, mes galime pasakyti, kad yra tam tikrų nerašytų, sutartinių dalykų, kuriuos mes nekvestionuodami atliekame. Gimimo dienos metu dovanojame dovanas, teikiame gėles, dainuojame „Ilgiausių metų“, sakome tostus. O kiek dar ritualų yra vestuvių, laidotuvių, valstybinių švenčių minėjimų ceremonijose? Kodėl šie ritualai mums reikalingi?

Profesorius E.Laurinaitis pastebi, kad ritualai yra skirti sumažinti nerimą. Ne vienam gali kilti klausimas – o kodėl ir kaip švenčių metu mums kyla nerimas? Čia psichoterapeutas turi paprastą atsakymą: „Kiekviena šventė žymi permainą, jos metu kažkas keičiasi. O kai kas nors keičiasi, mes nežinome, kuo tai baigsis, kas iš to bus. Ši nežinia, kad ir kokia maža ji bebūtų, kelia mums nerimą. Bet koks pokytis kelia nerimą dėl nežinomybės, negalėjimo apskaičiuoti, kas bus toliau“.

E.Laurinaitis taip pat priduria, kad žmonija visos evoliucijos metu, norėdama susitvarkyti su šiuo nerimu, kūrė ritualus. „Tokie pokyčiai, kaip pavyzdžiui, gimimas, santuoka, paskutinis patepimas tikrai ryškiai keičia mūsų gyvenimą. Ir jie visi yra ritualizuoti“, – pasakoja profesorius.

Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Šventės ir ritualai keičiasi

Ritualai buvo kuriami per amžius. Tiek kolektyviai – įvairioms amžinoms situacijoms, tiek asmeniškai, individualiai – kad kiekvienas galėtų sumažinti savo nerimą. Negana to, kaip priduria E.Laurinaitis, būtina suprasti, kad ritualai niekada nebus vienodi, jie keisis, bet svarbiausia jų funkcija išliks – jie duos mums ramybės ir pasitikėjimo ateitimi.

E.Laurinaitis taip pat priduria: „Bet koks pokytis yra palydimas mūsų švenčių tradicijų, ritualų ar netgi inovacijų. Nei viena šventė nelieka savo grynu tradiciniu pavidalu. Ji keičiasi, pradeda atitikti šio laikmečio, šios kartos ar netgi konkretaus žmogaus poreikius, norus ir jam duoda tai, ko jis ieško šventėje“.

Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Kodėl šventes lydi alkoholis?

Paklaustas, kodėl švenčių metu yra svaiginamasi ir kodėl alkoholis tampa švenčių ritualo dalimi, profesorius teigia, kad tokiu savo elgesiu mes smegenis apnuodijame ir norime slopinti nerimą.

„Alkoholis yra nuodas mūsų smegenų žievei. Užtenka visai mažo kiekio ir nerimas apsiblausia, pasidaro nebe toks aštrus, mums lengviau. Alkoholis ir narkotinės medžiagos yra bandymas gyvenimą pasilengvinti, kad būtų ne taip baisu. Tačiau tai indikuoja kitą problemą – tėvai neparuošia vaikų gyventi“.

Savo atsakymą profesorius baigia mėgstama kinų patarle, kurią, jo manymu, įskiepyti kiekvienam vaikui turėtų visi tėvai: „Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu, duok man proto nedaryti, ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito“.

Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Eugenijus Laurinaitis / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Kokia šventė pakeitė profesorių?

O koks gyvenimo įvykis ir kokia šventė labiausiai pakeitė patį profesorių? Į šį klausimą jis atsako greitai – santuoka.

„Iš jaunuolio aš tapau vyru, pasikeitė mano statusas, mes susilaukėme vaikų. Žinoma, kad santuoka yra tas įvykis, ta šventė, kuri pakeitė viską, mane – taip pat. Tuo metu aš tikrai nežinojau, koks būsiu, ir nerimo buvo tikrai daug. Bet įvairūs ritualai padėjo su šiuo nerimu susitvarkyti. Net ir prie senos Volgos pririštos tuščios konservų skardinės, skambėjusios važiuojant, mažino nerimą ir buvo linksma!“.

Daugiau istorijų ir pasakojimų apie šventes, kaip jos mus veikia ir ką švenčių metu mes jaučiame, pamatykite profesoriaus Eugenijaus Laurinaičio pranešime:

Pranešimo taip pat galite klausyti ir jums patogiu tinklalaidės formatu.

Daugiau švenčių – MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“

Daugiau fotografijų, kuriose įamžinamos įvairios šventės, jų ritualai ar simboliai, MO muziejus kviečia pamatyti fotografijos parodoje „Permainų šventė“.

Paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje. Daugiau apie parodą: https://mo.lt/ivykiai/permainu-svente/.

Naujausi straipsniai