Kodėl niekas nedžiugina, gyvenimas nebetenka prasmės? Tyrimų duomenimis, lietuviai vieni nelaimingiausių Europoje. Ir ši tendencija nekinta jau ne vienerius metus. Psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio teigimu, Naujieji metai puikus laikas atsisukti į save ir apsvarstyti, ką galime padaryti, kad laimės būsena taptų kasdienybe?
Klaidingas laimės paieškų labirintas
,,Retai susimąstome, kas sudaro laimę. Dažnai galvojame, kad laimė ir pasitenkinimo jausmas yra tas pats. Tai nėra tas pats. Pasitenkinimas arba džiaugsmas gali būti būti trumpalaikių įvykių pasekmė, malonus išgyvenimas. Laimės jausmas susijęs su pilnatvės, gyvenimo turinio ir gyvenimo prasmės sąvokomis. Labai retai žmogus susimąsto, kad laimės ir prasmės reikia ieškoti“, – sako E. Laurinaitis.
Pašnekovas primena garsų psichoterapeutą Viktorą Franklį, kuris, būdamas koncentracijos stovykloje, sukūrė psichoterapijos kryptį, vadinamą – logoterapija (gr. logos – prasmė). Logoterapija – psichoterapijos kryptis, besiremianti į dvasinę žmogaus gyvenimo sferą, nagrinėjanti konkrečių gyvenimo įvykių prasmę ir jos ieškojimą. Būtent logoterapija koncentracijos stovyklos pragare padėjo išgyventi ne tik V. Frankliui, bet ir daugeliui jo likimo draugų.
Pašnekovas pažymi, kad dažna klaida yra galvoti, jog už mūsų laimę yra atsakingi kiti. Psichoterapeuto teigimu, turime suprasti, kad nei žmonių, nei aplinkybių mes pakeisti negalime. Galime pakeisti tik pačius save ir savo gyvenimą. Yra tik kiekvieno iš mūsų individualus gyvenimas ir nuo mūsų priklauso, kaip mes jį gyvename, ir kaip dėl to jaučiamės.
Ne mažiau svarbi tema ir gyvenimo prasmė. E. Laurinaitis pabrėžia, kad klaidinga sieti prasmę su tikslo pasiekimu. Dažnai manome, kad pasiekus tikslą pagaliau pajusime gyvenimo prasmę ir laimę. Tai nėra tiesa. Iš tiesų, dažniausiai mes jaučiame laimę siekiant tikslo, tačiau jį pasiekus, įgyvendinus, tenka iš naujo pradėti galvoti, ką daryti?