Labas, Ramune. Jau dvejus metus mane kankina klausimas apie vieną vaikiną. Mes su juo esame kaimynai sode, jisai ten gyvena visą gyvenimą, o aš atvažiuodavau anksčiau pas močiutę. Dažnai matydavomės. Anksčiau, kai buvau maža, jis į mane nekreipė dėmesio, dabar užaugau ir jau dvejus metus jaučiu jo simpatiją, man 24 metai o jam – 32. Atrodo, ne kvailas vyras, simpatiškas, labai darbštus. Anksčiau jis mane užkalbindavo, sveikindavosi, akytes statė, flirtavo. Per jo mamos gimtadienį paėmė mano numerį, tačiau taip ir nepaskambino, jau du metai praėjo nuo to laiko. Tačiau šią vasarą viskas pasikeitė, jis atšalo, tik sveikinasi ir viskas :(
Nusivyliau, tačiau jis man taip patinka, net nežinau, ką daryti. Į sodą važiuoju visada liūdna, nes nejaučiu jo dėmesio, nežinau, kas atsitiko. Norėčiau parodyti, kad jis man vis dar patinka. Bet nedrįstu jo užkalbinti, be to jis turi jaunesnį brolį, bijau, kad jeigu viską jam papasakos, prasidės pašaipos iš brolio pusės. Gal patarsite ką daryti? Kaip vėl atkreipti jo dėmesį, kad jis pats norėtų su manim kur nors nueiti, pasikviestų kartu į vakarėlius su draugais... Atrodo žemė slysta iš po kojų, kai jį pamatau, pilve drugeliai skraido ir kutena... Gal tai meile??? Eglė.
Sveika, Egle. Suprantu, kaip tau liūdna, skaudu. Visgi nemanau, kad tai meilė, greičiau susižavėjimas. Meilė yra santykis, dviejų žmonių bendravimas, o šiuo atveju jo nėra. Yra tavo didelis noras, svajonė, o iš vaikino pusės atsako nėra. Ko gero tai yra daugiau susikurtas nei realus ryšys ir jausmas – juk po jūsų paskutinio pasišnekėjimo praėjo jau du metai.
Gal ir gali pakviesti jį kur nors, tik pagalvok, kaip pati jausiesi. Juk visada maloniau, kai vaikinas pats rodo iniciatyvą ir tavęs siekia.
Apskritai man susidarė įspūdis, kad gyveni savo sukurtoje realybėje, iliuzijose. Juk to vaikino gerai nepažįsti: kuo jis gyvena, kaip jis gyvena. Galbūt per tuos du metus jis susirado draugę...
Taigi, turiu tave nuliūdinti, jo susidomėjimas tavimi neatrodo rimtas. Jei vaikinas norėtų su tavimi bendrauti, greičiausiai seniai būtų paskambinęs. Dabartinis jo elgesys taip pat nieko gera nežadantis. Žinoma, kad galėtum toliau judėti į priekį, tu gali pati parodyti jam dėmesį, pakalbinti, ir dar kartą įsitikinti. Tada pamatytum, kaip iš tikrųjų yra. Gali ir pakviesti jį kur nors, tik pagalvok, kaip pati jausiesi kviesdama. Juk visada maloniau, kai vaikinas pats rodo iniciatyvą ir tavęs siekia.
Gal geriau gyventi ne iliuzijose, vizijose, o realiame pasaulyje. Gal verta atsisveikinti su savo vaikystės svajone, žaviuoju vaiduokliu iš praeities ir apsidairyti aplink, kas tave supa. Juk aplink yra daug įdomių žmonių, veiklų, užsiėmimų. Galbūt neužilgo užsimegs ir reali draugystė. To Tau nuoširdžiai ir linkiu.
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com