Sveiki. Mano situacija neeilinė. Išvažiavusi į užsienį susipažinau bare su vyru, jis man iškart pasakė, kad yra vedęs ir nori su ja skirtis. Mes bendravom kaip draugai, susitikinėdavome, daug kalbėdavomės. Laikui bėgant supratau, kad mūsų bendravimas neapsiribos vien platoniška draugyste, daug kartų norėjau jam tiesiog neberašyti, atsisakyti su juo susitikti. Bet negalėjau... Jis mane traukė kaip magnetas.
Po kurio laiko pajutau, kad įsimylėjau, ir ta meilė abipusė. Greitu metu planuojame kartu gyventi, tiesa sakant, jau po kelių dienų. Ir dabar mane kankina nežinia, nerimas, kad jis po kurio laiko tiesiog išeis atgal pas ją... Vis dėlto, jie buvo kartu 5 metus, kol aš neįsikišau... Ką man daryti? Ar galiu tikėtis gražių, prasmingų santykių? Erika.
Sveika, Erika. Galiu tave tik užjausti, įsivaizduoju, kokį stiprų nerimą, baimę, kaltę, jaudulį ir įsimylėjimo svaigulį dabar jauti. Iš vienos pusės, jėga, kuriai neįmanoma pasipriešinti, kai aistra būti drauge su žmogumi yra galingesnė už bet kokį sveiką protą ar moralinius reikalavimus, o kartu siaubingai kankina netikrumo jausmas, ar vyras, įsipareigojęs kitai moteriai ir nugyvenęs su ja nemažai laiko, nesugrįš pas savo išrinktąją arba po kurio laiko neišduos tavęs pačios ir nenubėgs pas kitą, jei jo aistra tau atvės...
Žinai, kartais pasitaiko net tokių atvejų, kai suveikia moteriško solidarumo taisyklė, kuomet moterys, jausdamos didžiulę kaltę, jog išardė šeimą, padaro viską, kad jų santykiai su „išdaviku“ vyru sužlugtų... Ji savo viduje tarsi pasako tai paliktai žmonai: „Tai, kas atsitiko, yra neteisinga, aš pasistengsiu, kad prarasčiau jį kaip ir tu.“ Žinoma, visa tai įvyksta nesąmoningai...
Erika, tu neįsikišai, tarp jų, ko gero, jau seniai žiojėjo plyšys, kurį tu dabar ir užpildei. Greičiausiai tas vyras seniai galvojo apie skyrybas...
Erika, tu neįsikišai, tarp jų, ko gero, jau seniai žiojėjo plyšys, kurį tu dabar ir užpildei. Greičiausiai tas vyras seniai galvojo apie skyrybas, o tu esi tiesiog puiki, tinkama tam proga, lengvas kelias pagaliau žengti šį žingsnį. Žmonės, dažnai patys nesiryžta garbingai užbaigti santykių ir drąsiai bei oriai priimti tokį sprendimą, nes bijo atsakomybės, nepatogumų, skausmo, liūdesio, vienatvės, apmaudo, nusivylimo savimi ir gyvenimu, kurie neišvengiamai užvirsta skiriantis.
Ar tu gali tikėtis prasmingų ir gražių santykių? Mano atsakymas toks: prasmingų santykių galbūt ir gali tikėtis, bet kuriuo atveju kažko išmoksi šiuose santykiuose, netgi jei ir išsiskirsite. Tuo tarpu gražių, bent jau pradžioje (turiu omeny, kai pasibaigs pirmoji idealizacijos ir apsvaigimo fazė), santykių vargu... Greičiausiai ilgainiui atsikartos tos pačios problemos, tie patys žaidimų scenarijai, kurie iškilo šiam vyrui jo santykiuose su dabartine žmona, tad verta pasidomėti, kokie jie buvo.
Taipogi – iškils tavo pačios sunkumai, mezgant gilius, artimus ir nuoširdžius santykius su vyrais. Bet kas gi jų neturi? Taigi būk pasiruošusi ilgam ir atkakliam darbui ir pasiraitok rankoves: galbūt jums ir pavyks nugalėti save ir susiderinti tarpusavyje, įveikti iššūkius, išbandymus, kurie neišvengiamai iškyla kiekvienos poros artimuose santykiuose. Sėkmės tau visokeriopos, Erika, būk išmintinga ir mylinti, o svarbiausia mylėk save!
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com