„Dabar daugelis atsigręžia ne tik į save, bet ir į kitus žmones. Stengiasi be jokio atlygio padėti kas kuo gali. Tad ir aš ėmiausi tokios iniciatyvos“, – prisipažįsta aktorė, psichologė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė.
Diplomuota psichologė nusprendė neatlygintinai padėti visiems, kam pagalbos dabar ypač reikia.
Su gydytoja dermatologe Asta Dumbliauskiene, kurios klinikoje Lina planuoja teikti nemokamas psichologo konsultacijas, jos pažįstamos jau ne vienus metus, nuolat bendrauja.
„Ir šiuo karantino laikotarpiu mūsų draugystė nenutrūko, tiesiog susitikimus pakeitė ilgi pokalbiai telefonu.
Vieno tokio pokalbio metu Asta prasitarė, jog pastaruoju metu konsultuojant klientes dermatologiniais klausimais pokalbiai vis dažniau tampa asmeniški, nesusiję su odos problemomis.
Karantinas, saviizoliacija, priverstinai sustabdytas gyvenimas psichologiškai labai sunkiai, neigiamai veikia daugumą žmonių, – pasakoja Lina. – Karantino laikotarpis užsitęsė, o mane vis dažniau apimdavo mintys, kad norėčiau savo dėmesį ir pagalbą skirti ne tik tiems, kas yra šalia manęs – artimiesiems ar draugams, bet ir tiems, kam tokios pagalbos labai reikia.
Johnas Kennedy yra sakęs: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali duoti jai.“
Šiandien galima būtų perfrazuoti: neklausk, ką tau gali duoti kiti, paklausk savęs, ką tu gali suteikti kitiems. Kadangi esu ne tik aktorė, bet ir profesionali psichologė, todėl pasisiūliau padėti Astos klinikos pacientams – karantino laikotarpiui atverti nemokamą karštąją telefoninę liniją. Tai – tarytum karštoji „Koronos linija”, apie kurią ne vienas esame girdėję per radiją ar televiziją.“
Lina pabrėžia, kad tai tikrai nereiškia, jog paskambinus reikėtų kalbėtis tik viruso tema. Slegiančių rūpesčių ir temų pokalbiui yra kur kas daugiau. „Dažnai žmonės vengia skambučio į karštąją liniją, nes mano, kad jų išgyvenimai nėra tokie dideli, kad reikėtų ieškoti pagalbos telefonu.
Tačiau kur to „didumo“ ribos? Kartais paprastas, reikiamu momentu įvykęs pokalbis telefonu su psichologu gali užkirsti kelią vystytis kur kas gilesnėms problemoms“, – tikina psichologė. Šaunu, jei žmogus gali paskambinti artimiesiems, draugams ir išsikalbėti, taip palengvindamas savo emocinę būseną.
Deja, su kuo pasikalbėti turi ne visi. Nereikia pamiršti ir to, kad esame skirtingi: tarkime, kažkam atsiverti svetimam žmogui yra kur kas lengviau, nei artimajam.
Vienam užtenka savo emocijų naštą iškalbėti vos kartą kitą per savaitę, tuo tarpu kitam kalbėtis būtina kasdien, todėl žmonės susiduria su dilema, kad ne visuomet patogu skambinti net geriausiam bičiuliui.
„Manau, kad ši linija tarp manęs, psichologės, ir klinikos pacientų yra ta trūkstama grandis, kol dar nereikia pagalbos karštojoje linijoje, bet jau nebepakanka pokalbio su artimais žmonėmis“, – sako Lina.