Psichologė: „Liūdesys – tai lyg maža gyvenimo revizija“

Vienišas vaikinas / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2016-12-05 16:23
Tas nuvalkiotas žodis „depresija“, arba – kuo mums naudingas liūdesys ? Paskutiniu metu šį žodį girdžiu visur: kaimynė skundžiasi („man depresija nuo šitokio blogo oro“), mokiniai dejuoja („mums depresija“) ir t. t.  Dažnai paprastą, sveiką ir gerą liūdesį painiojame su depresija.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras vykdo akciją „Psichologai Kaunui“, kurios metu kalbina psichologus praktikus apie jų darbo specifiką. Šį kartą kalbiname psichologę dr. Ievą Šidlauskaitę-Stripeikienę apie vieną „liūdniausių“ jausmų – liūdesį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ne tik liūdesys: 7 subtilūs depresijos ženklai

– Kas tai yra liūdesys ? Kuo jis skiriasi nuo depresijos?

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

– Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių.

Liūdesys – vienas stipriausių jausmų. Dar vadinamas, sielvartu, širdgėla. Mes liūdime, kai susiduriame su su skausmingu, nesėkmingu ar mums nepriimtinu įvykiu. Tai stiprus jausmas, jis neša daug energijos. Spalvų paletėje daugumai žmonių atitiktų mėlyną spalvą: ryški, aiškiai išsiskirianti, lengvai pastebima.

Liūdesys kaip jausmas yra laikina būsena, tuo tarpu ilgai besitęsiantis liūdėjimas su sumažėjusiu gebėjimu užsiimti kasdiene veikla gali reikšti klinikinę depresiją.

– Kas yra jausminis bangavimas?

– Liūdesį išgyvename kaip sunkią, slegiančią būseną, dažnai pasireiškiančią verkimu, vidiniu prislėgtumu. Viena įdomiausių liūdesio, kaip ir kitų jausmų, ypatymų – jausminis bangavimas arba „emocinis ventiliavimas“ – tai jausmų išreiškimas (išpykimas, išverkimas) tuo metu, kai tas liūdesys sukyla. Dažniausiai išverktas, iškalbėtas liūdesys linkęs mažėti ir užleisti vietą kitiems jausmams, dažniausiai palengvėjimui ir ramumui.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pozityvi neigiamų emocijų galia: kuo į naudą išeina liūdesys, kaltė, pyktis ar nerimas?

– Kas vyksta, jei to jausmo neišreiškiame?

– Problemos kyla tada, kai mes slopiname jausmus. Esame to išmokyti iš vaikystės. Tokios frazės, kaip „berniukai neverkia“, „nerodyk žmonėms savo silpumo, jie pasinaudos“, „reikia visiems būti geriems“, yra labai mums visiems girdėtos. Tai būsena, kai „verkiame tik viduje“. Tada jausmai bei jų nešama energija kaupiasi mūsų viduje. Tą galime jausti kaip nerimą, nuolatinį slėgimą.

– Ką gero suteikia liūdesys?

– Padeda pamatyti save ir savo santykį su tuo, kas aplink mus vyksta. Kai esame geros nuotaikos, mūsų visos mintys nukreiptos į pasaulį – mažai mąstome apie save. Tuo tarpu kai liūdime, dėmesį nukreipiame į save, į savo gyvenimą, į savo vidų. Liūdesys – lyg maža gyvenimo revizija. Jis mums leidžia geriau pažinti save, vidinius norus/poreikius ir turimus santykius su svarbiais mums žmonėmis. Visa tai augina žmogų, suteikia jam išminties. Padeda pamatyti, kokia kryptimi savo gyvenime judama ir ar ši kryptis tinkama man. Dažnai sakoma, kad liūdintis žmogus yra pesimistas; greičiausiai jis yra realistas, matantis gyvenimo minusus ir pliusus.

Liūdesys – lyg maža gyvenimo revizija. Jis mums leidžia geriau pažinti save, vidinius norus/poreikius ir turimus santykius su svarbiais mums žmonėmis.

Tokiu būdu, priimdamas ir išgyvendamas liūdesį, žmogus tobulėja, auga kaip asmenybė. Socialinės psichologijos mokslininkai nurodo, kad žmonės, išgyvenantys liūdesį, būna labiau atjautūs, t. y. linkę labiau padėti ir suprasti kitus. Tai ir yra viena svarbių asmenybės savybių – empatija bei žmogiškas jautrumas.

Taip pat liūdesys padeda išsivalyti, atsisveikinti su praeities žmonėmis, įvykiais. Emociškai išgyventas praeities nuoskaudas bei nusivylimus galime atiduoti gyvenimo tėkmei.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė E.Šekštelienė: Sezoninė depresija – kaip ją atpažinti? 12 punktų pagalba sau

– Kada laikas sunerimti?

– Liūdesys yra geras, apvalantis mus jausmas. Tačiau yra momentų, kada liūdesys gali pradėti kenkti. Viena tokių požymių, kai liūdesio epizodai ilgėja ir/ar dažnėja. Arba tampa tiesiog nuolatiniai. Taip pat atsiranda kaltė (dažnai einanti su mintimis „aš dėl visko kaltas“, „aš viską gadinu“ ir pan). Atmintyje pradeda kilti daugybė blogų dalykų: įvykių, atsitikimų. Atsiranda nevilties, beprasmiškumo jausmas. Tokia būsena vadinama priešdepresine būsena ir ji rodo, kad žmogui reikalingas išskirtinis dėmesys, artimųjų žmonių bei specialistų-psichologų pagalba.

Renginys vykdomas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro vykdomo Kauno miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „Psichologinio raštingumo didinimas Kauno mieste, visuomenės teigiamos nuostatos į psichosocialines paslaugas formavimas“ apimtyse.

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose

Naujausi straipsniai