Psichologė: „Dažnai tiesiog nesusimąstome, kiek daug turime priežasčių džiaugsmui“

Mergina. / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
AA

Džiaugsmas nuspalvina mūsų gyvenimus gražiom ir šviesiom spalvom. Džiaugsmo linkime  sveikindami savo artimuosius ir draugus. Stengiamės pradžiuginti savo mylimus žmones. Tačiau neretas turbūt pagalvojame ir apie tai, kaip norėtųsi, jog jo būtų bent kiek daugiau...

Taigi, apie tai, kas yra džiaugsmas ir kaip jį pakviesti į savo namus bei širdis, kalbamės su psichologe dr. Giedre Širvinskiene.

– Kas yra džiaugsmas ir kada mes jį patiriame?

Yra įvairių teigiamų emocijų, džiaugsmas yra viena iš jų. Kaip ir kitos teigiamos emocijos bei jausmai – dėkingumas, susidomėjimas, susižavėjimas, viltis, ramybė, įkvėpimas, meilė ar kiti, džiaugsmas paverčia mūsų gyvenimus gražesniais. Jei pavartytume savo nuotraukų albumą ir pagalvotume apie gražius prisiminimus, pastebėtume, kad tikriausiai tuo metu jautėme džiaugsmą.

Džiaugsmas kyla iš teigiamų patirčių, kai kažkas mums pasiseka, kai sužinome gerą naujieną, sulaukiame netikėtos staigmenos. Kiekvienas turi savitų priežasčių džiaugsmui, kuris suteikia mums energijos ir verčia jaustis laimingais.

– Ką daryti, kad džiaugsmo patirtume daugiau?

Tai, kaip žmonės priima pasaulį, ką galvoja apie tai, kas įvyko, yra daug svarbiau laimei, nei objektyvios aplinkybės.

Iš tiesų, nors gali atrodyti, kad tam tikri įvykiai ir patirtys sukelia jausmus, tačiau dar svarbiau tai, kaip žmogus vertina, interpretuoja tuos įvykius.

Ralphas Emersonas rašė, kad tas pats pasaulis vienam protui yra rojus, kitam pragaras. Tai, kaip žmonės priima pasaulį, ką galvoja apie tai, kas įvyko, yra daug svarbiau laimei nei objektyvios aplinkybės.

Žmonės, kurie moka džiaugtis mažais dalykais, vertinti tai, ką turi, pastebi savo gyvenime tai, kas yra gero, yra laimingesni. Tai ne visada pavyksta savaime. Kartais žmogus įsisuka į negatyvių minčių, emocijų ratą. Bet kiekvienas tikrai gali atrasti tai, kuo galėtų pasidžiaugti.

Dažnai žmonėm atrodo, kad gyvenime daug ko trūksta, kad daug kas klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Nesakau, kas reikia bėgti nuo negatyvių jausmų, problemų. Jokiu būdu. Jas reikia spręsti. Tačiau jei dėmesį telksime vien ties jomis – gyvenimas gali atrodyti tikrai juodas. Todėl svarbu pagalvoti ir apie tai, o kas mano gyvenime yra gerai? Kuo galiu pasidžiaugti? Kartais svarbu susimąstyti ir apie tai, kam ir už ką jaučiuosi dėkingas. Dar geriau – ir padėkoti tam žmogui. Šiuo metu švenčiamos šventės – labai tinkamas metas.

Kartais svarbu susimąstyti ir apie tai, kam ir už ką jaučiuosi dėkingas. Dar geriau – ir padėkoti tam žmogui.

Akla ir kurčia rašytoja Helen Keller stebėjosi, kai jos draugė po pasivaikščiojimo miške pasakė, kad ten nematė nieko ypatingo: „Kaip įmanoma vaikščioti valandą miške ir nepastebėti nieko ypatingo? Aš, kuri esu akla, pastebiu šimtus nuostabių dalykų. Švelniai prisilietusi juntu tikslią lapų simetriją, švelnią sidabrinio beržo žievę, grublėtą pušies paviršių. Pavasarį paliečiu medžių šakas ir viltingai ieškau pumpurų – bundančio pavasario ženklų.“ Dažnai tiesiog nesusimąstome, kiek daug iš tiesų turime priežasčių džiaugsmui.

– Yra gerai žinoma streso žala žmogui. O ar mokėjimas džiaugtis, teigiamos emocijos turi teigiamą poveikį?

– Tikrai taip. Teigiamų emocijų teigiamą poveikį galime pajusti kiekvienas. Tačiau tai, kad jis yra, patvirtina ir moksliniai tyrimai. Kai esame geros nuotaikos, galime geriau sukaupti dėmesį, pagerėja mūsų atmintis, geriau sprendžiame įvairias užduotis. Ir atvirkščiai, turbūt daugelis yra patyrę situaciją, kai dėl didelio streso sunkiau susikaupiame, pamirštame tai, ką žinojome. Be to, teigiamos emocijos naudingos ir sveikatai, jos stiprina imunitetą.

Tai iliustruoja ir įdomus eksperimentas, atliktas JAV. Jo metu keletą savaičių savanorių buvo klausiama apie jų patiriamas teigiamas ir neigiamas emocijas. Paskui į nosį jiems buvo įšvirkščiama rino viruso. Paaiškėjo, kad tiems žmonėms, kurie pasižymėjo pozityviu emocingumu, arba, paprastai pasakius, tiems, kurie dažnai patyrė teigiamas emocijas, peršalimo simptomai pasireiškė daug rečiau nei tiems, kurie patyrė daugiau neigiamų emocijų.

Taigi šis eksperimentas atskleidė, kad tendencija patirti teigiamas emocijas yra susijusi su didesniu atsparumu peršalimo ligoms. Neveltui sakoma, kad juokas – geriausias vaistas. Yra žinoma, kad juokas mažina skausmą, stiprina imunitetą, sumažina streso hormonų organizme.

Taigi, verta išmokti dažniau džiaugtis, pastebėti tai, kas gyvenime ir aplink mus yra gero bei gražaus. O taip pat – džiaugsmą skleisti ir kitiems.

– Dėkojame už pokalbį.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras vykdo akciją „Psichologai Kaunui“, kurios metu kalbina psichologus praktikus apie jų darbo specifiką. Renginys vykdomas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro vykdomo Kauno miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „Psichologinio raštingumo didinimas Kauno mieste, visuomenės teigiamos nuostatos į psichosocialines paslaugas formavimas“ apimtyse.

Skaitykite daugiau