Psichiatras-psichoterapeutas: apie fizinio aktyvumo naudą psichikos sveikatai

Aringas Vagonis
Autorius: Projekto partnerio turinys
Publikuota: 2020-05-20 10:11
Fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų – laimės hormonų, slopinančių stresą ir sukeliančių ramią palaimos būseną. Ir priešingai, mažas endorfinų kiekis sukelia depresiją, raumenų skausmus, dėl ko vystosi apatija ar agresyvumas. Plačiau apie tai, kokią įtaką daro fizinis aktyvumas mūsų psichinei sveikatai, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Aringas Vagonis.

Gydytojo teigimu, mažai kas abejoja fizinio aktyvumo svarba kūno sveikatai, bet nauda psichikos sveikatai vis dar lieka mažai žinoma. Tačiau, pasak specialisto, šiai dienai yra pakankamai įrodymų, jog fizinis aktyvumas gerina mūsų pažintines (kognityvines) funkcijas. Tai yra gebėjimas sutelkti dėmesį, mokytis, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, kitaip tariant, kasdienė mūsų protinė veikla. Įrodyta, jog fizinis aktyvumas didina hipokampo tūrį (smegenų sritis atsakinga už atmintį). Statistinių analizių, kuriose sujungiami daugelio mokslinių tyrimų rezultatai (toliau – metaanalizių) duomenys rodo, jog fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo depresijos atsiradimo.

„Kol kas nėra dar aišku, kokio intensyvumo fizinis aktyvumas yra veiksmingas mūsų psichikai, yra nemažai tyrimų, kurių duomenys skirtingi, ir stipraus ryšio tarp mankštinimosi trukmės ar dažnio ir psichinės sveikatos nėra, bet vienos naujausių Lancent ilgalaikės studijos duomenimis: paaugliai, kurie laiką leidžia sėdėdami ar gulėdami ir neturi nė lengvo fizinio aktyvumo turi ženkliai didesnę riziką sulaukti depresijos simptomų tapę pilnamečiais. O sėdimos ar gulimos veiklos sumažinimas ir lengvo fizinio aktyvumo (pavyzdžiui, greitesnio vaikščiojimo, darbo sode ir pan..) įtraukimas paauglystės metu gali būti labai svarbūs faktoriai visuomenės depresijos paplitimui“, – teigia Aringas Vagonis.

Taip pat duomenys rodo, jog hiperaktyviems vaikams ir paaugliams sergantiems dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu fizinis aktyvumas žymiai pagerina sutrikusias smegenų funkcijas. Manoma, jog šis sutrikimas ir išsivysto dėl to, jog dabartinės kartos vaikai neturi pakankamai aktyvių žaidimų su bendraamžiais lauke – gaudynių, lenktyniavimo ar pan. Ir tai nėra vien tik fizinio krūvio stoka, kai kurių autorių manymu – tai nepatenkintas instinktas žaisti.

Pasak psichiatro-psichoterapeuto, vis dėlto daugiausiai duomenų yra apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį smegenų protinei veiklai – pažintinėms funkcijoms. Fizinio aktyvumo poveikis depresijos simptomų sumažėjimui yra vidutinis, o nerimo simptomų – mažas. Tai reiškia, jog poveikis depresijos ir nerimo simptomams yra ir yra įrodytas, bet jis nėra tiek didelis, kiek duoda naudos protinei veiklai, – aiškina Aringas Vagonis.

Sportas lauke / 123RF.com nuotr.
Sportas lauke / 123RF.com nuotr.

„Dėl to neturėtume absoliutinti fizinio aktyvumo kaip visas ligas gydysiančio vaisto ar vaisto nuo depresijos“, – pastebi gydytojas. Eilei psichikos sutrikimų, ypatingai nuotaikos ir nerimo sutrikimams, priklausomybių išsivystymui didžiulę įtaką turi santykiai: pirmųjų kelerių metų santykio kokybė su globėju (prisirišimo tipas) ir tuometinės gyvenamosios aplinkos saugumas. Taip pat ir santykių ilgumas, bei jų kokybė suaugusiojo gyvenime.

Dar vienas įdomus pastebėjimas yra tas, jog nors paaugliams ypatingai yra svarbus kūnas ir tai, kaip jis atrodo, tyrinėtas paauglių pasitikėjimo savimi bei savivertės priežastinis ryšys su fiziniu aktyvumu, ir vis dėl to tyrimų duomenys tokio ryšio nepatvirtina. „Tai reiškia, jog pasitikėjimo savimi klausimų pasportavęs, deja, neišspręsi“, – konstatuoja psichikos sveikatos specialistas.

Tačiau fizinis aktyvumas gali net pakeisti kai kuriuos vaistus, ypatingai skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti (statinus ar betablokerius), derindami jį su sveika mityba, galime gyventi taip, jog išvengtume daugeliu ligų. Faktas yra ir tai, jog fizinio aktyvumo dėka galime pagerinti savo mokymosi rezultatus, atmintį. Neveltui metaanalizių duomenimis grįstos rekomendacijos, jog fizinio aktyvumo laisvalaikiu skatinimas yra vienas efektyviausių metodų užkirsti kelia psicikos sutrikimams. „Pasirenkant mėgstamą fizinę veiklą ir nepamirštant rūpintis santykiais, galima pasiekti dar geresnių rezultatų“, – teigia A. Vagonis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rengia ir įgyvendina strateginius planus gerinant visuomenės psichikos sveikatą skatinant fizinį aktyvumą. Tačiau mūsų šalyje šeimos gydytojai ir psichiatrai vis dar dažniausiai rekomenduoja gydymą vaistais, ne fiziniais pratimais. Specialisto manymu, taip yra todėl, nes šiai dienai Lietuvoje gydytojai yra išskirtinai biologinės medicinos, biologinės psichiatrijos atstovai ir, kaip jau įprasta mūsų psichikai – daro tai, ką žino geriausiai ir yra įpratę daryti – skirti vaistus.

Aringas Vagonis
Aringas Vagonis

Pasak jo, turime didelę bėdą dėl psichotropinių raminamųjų vaistų paplitimo Lietuvoje, nes gydytojai turi per mažai žinių ir dėl to retai rekomenduoja kitas, nemedikamentines priemones psichikos sutrikimų gydymui ar prevencijai. Dar didesnė bėda yra tai, jog ganėtinai retai rekomenduojama psichoterapija, nors tai yra kur kas specifiškesnis ir jau senokai taikomas psichikos sutrikimų gydymo metodas Aringo Vagonio teigimu, nors kiekvieno psichoterapeuto darbas ir metodikos priklauso nuo terapinės mokyklos kurioje jis mokėsi (vienos mokyklos judesio nenaudoja kaip terapinės priemonės, kitos – naudoja labai dažnai), psichoterapijoje efektyviai gali būti taikomos metodikos, skatinančios fizinį aktyvumą ir judesį.

Kūno psichoterapijos specialistai padeda pacientui suprasti savo kūno pojūčius, taip pat emocinę, jausminę savijautą, naudojant judesius ar šokį kaip pažinimo įrankį (tai yra gana neįprasta kitose terapijos rūšyse, pvz. psichoanalizėje). Tokiais metodais siekiama padėti žmogui suprasti varginančių simptomų kilmę, padėti tuos simptomus išjausti naudojant judesį, įskaitant ir fizinius pratimus.

„Apibendrindamas galiu pasakyti, jog fizinio aktyvumo nauda tiek fizinei, tiek psichinei mūsų sveikatai – akivaizdi. Taigi, prieš kelias dienas paminėtos pasaulinės judėjimo dienos proga noriu paraginti – būkime aktyvūs patys ir skatinkime tokiais būti kitus“, – užbaigia pokalbį gydytojas.

Sportas / Shutterstock nuotr.
Sportas / Shutterstock nuotr.
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai