Tai dilema, anksčiau ar vėliau iškylanti kiekvienam iš mūsų. Vieniems – paauglystėje, vos pradeda kaltis pirmasis protinis dantis, antriems – kai kažkuris iš protinukų gali pradėti kelti rūpesčių, tretiems – kai tų rūpesčių atsiranda gana daug.
Nėra vienos nuomonės, ar būtina rauti protinius dantis. Vieni medikai uoliai tvirtina, kad protiniai dantys mums visiškai nereikalingi; kad jie tik sukels daug rūpesčių ateityje, dėl to juos privalu išrauti. Geriausia – dar nesudygusius. Tačiau tai nėra visiška tiesa – jei tiek žandikaulio viršuje, tiek apačioje yra po protinį dantį, jie dalyvauja kramtant maistą. Ir kada nors, kai turėsime labai mažai dantų, ir tokie atrodys kaip didelis džiaugsmas ir bus reikalingi. Tokios teorijos šalininkai teigia, kad protinius dantis reikia rauti tik iškilus problemai. Juk bet kuris dantis ateityje gali sugesti, bet dėl šios galimybės nepuolame rauti visų.
Vieni rauna, kiti delsia
Nemažai žmonių delsia priimti sprendimą, nes tai tikrai nėra pati maloniausia procedūra. Vieniems protinių dantų rovimas baigiasi (ir prasideda) ligoninėje, nes raunami iš karto keli dantys arba jų šaknys auga netinkamoje padėtyje. Kiti – kaip ir šio straipsnio autorė, iškenčia valandos trukmės agoniją, kai protinukas nepasiduoda rovimui ir jis yra traukiamas po gabaliuką. Po tokios procedūros ne tik pakyla temperatūra ir savaitę ar dvi neįmanoma gyventi be skausmą slopinančių vaistų, bet ir siaubingai ištinsta žandas. O kur dar įvairios komplikacijos, kai tinimas nepraeina mėnesį, nes žaizda blogai gyja. Tai ne iš piršto laužtos istorijos, ir žmonės jų prisiklauso, tad natūralu, kad bijo.
Tačiau yra ir kita kategorija žmonių: jų organizmas ir dantų šaknys lengvai pasiduoda rovimui. Štai pakalbintoms dviem jaunoms moterims protinių dantų rovimas baigėsi sėkmingai (kiek tai įmanoma tokioje situacijoje). Laurai per dešimt minučių išrovė du dantis ir po visko nė karto neprireikė skausmą malšinančių vaistų. Kai rovė dar vieną, viskas vyko kad ir nemaloniai, bet greitai ir be komplikacijų. O Ramunė nebeturi visų keturių protinių dantų ir teigia, kad dantys jai buvo labai lengvai ištraukti.
Rauti tik iškilus problemai
Portalo Elaima.lt pakalbinta „ARS Medica“ gydytoja Dalia Mikalauskienė teigia, jog yra keli aspektai, lemiantys, rauti dantis ar ne.
Jei dantys auga gražiai, netrukdo kitiems, juos reikia išsaugoti, žmogus jais kramto. Problemą spreskime, jei ji yra, o ne anksčiau laiko.
„Jei protiniai dantys trukdo, juos būtina rauti. Rauti reikia, kai į dantį įsimeta infekcija arba už jo susidaro vadinamoji kišenė. Taip pat labai svarbu asmeninė žmogaus higiena – ar jis gerai išvalo protinius dantis. Tai priklauso ir nuo to, ar lengva pasiekti tą dantį, ar jis neįaugęs į skruostą. Paskaitose šia tema teigiama, kad jei protinis dantis neturi „draugo“ viršuje arba apačioje („draugas“ išrautas arba neišdygo), jį būtina rauti, nes nereikalingas ir nedalyvauja kramtyme. Rauti būtina ir tuomet, jei protinis dantis stumia šalia esantį septintą dantį. Bet būna ir labai gražių aštuntų dantų.
Nebūsime visąlaik jauni, pasensime ir galbūt tas dantis bus reikalingas protezams prilaikyti. Mano nuomone, jei dantys auga gražiai, netrukdo kitiems, juos reikia išsaugoti, žmogus jais kramto. Problemą spreskime, jei ji yra, o ne anksčiau laiko. Dantys yra burnoje, organizme, o ne kažkur padėti lentynoje, kad galėtum dėlioti, kaip nori. Dabar daugiau nuomonių yra, kad reikia, jei tik įmanoma, palikti tuos dantis, kad gražų žandikaulio kampą suformuotų.“
Svarbiausia – pasitikėjimas
Paruošti organizmą sklandžiam rovimui – nelabai įmanoma. Tad viskas, ką jūs galite padaryti, tai pranešti gydytojui apie ligas, kurios galėtų turėti įtakos danties rovimui ar apskritai organizmo būklei, ir jei geriate antibiotikus ar kraują skystinančius vaistus.
„Kiekviena intervencija į organizmą yra rizika. Svarbu, koks žmogaus imunitetas, atsparumas. Negali lyginti, jog mano kaimynui ištraukė – ir nieko, o aš gulėjau lovoje su temperatūra. Labai svarbu pasitikėti gydytoju. Jei pacientas pasitiki, manau, viskas būna gerai. O jei kyla klausimų, reikia ieškoti kito gydytojo, kuris kels pasitikėjimą“, – apibendrina D. Mikalauskienė.