Prieš daugiau nei 20 metų ekranuose pasirodęs amerikiečių serialas „Seksas ir miestas“ pavergė jį žiūrėjusių moterų širdis. Įtraukus jo siužetas leido žiūrovėms pažinti ikonišką Niujorko kasdienybę, ją regint keturių charizmatiškų herojų akimis. Nenuostabu, jog daugelis merginų bei moterų svajojo patirtį jų gyvenimo būdą. Deja, anot Linos Survilos (29), glamūrinėje Niujorko legendoje buvo tik mažas tikrovės atspindys.
Apie metropolio moters gyvenimo būdą vakar ir šiandien bei televizijos kuriamą mados pasaulio įvaizdį audio laidoje „Nišiniai pokalbiai: mada, meilė ir glamūrinė kasdienybė seriale „Seksas ir miestas“ diskutavo laidos autorė Laura Kešytė ir internetinio mados žurnalo „Abstract Stylist“ įkūrėja Lina Survila.
Portale Žmonės.lt publikuojama glausta šio pokalbio santrauka, o laidos įrašo galite klausytis čia.
Svaigus gyvenimo būdas, regimas seriale „Seksas ir miestas“, ar jis vis dar artimas mūsų dienoms?
Manau, kad dalis serialo idėjų jau prarado savo aktualumą. Ypač šiuo laiku, kuomet populiarūs meditacijos uždiemimai, savęs pažinimas, sveikas gyvenimo būdas. Tuo tikrai negalėjo pasigirti serialo herojės, bent jau pirmuosiuose sezonuose (juokiasi). Moters vaidmuo taip pat yra gerokai pakitęs. Manau, kad šiuolaikinė moteris yra gerokai drąsesnė, atsipalaidavusi, lankstesnė, orientuota į įvairią sėkmę ir visavertį gyvenimo būdą visose srityse.
Tie, kas žiūrėjo serialą, tikrai atkreipė dėmesį į finansinį herojų statusą – prabangius Niujorko vakarėlius, kokteilius, restoranus. Kaip manai, ar pasikeitė prestižo samprata?
Tikrai taip. Aš ir pati pastebiu – jei anksčiau save lepindavau įsigydama kokį nors gražų daiktą, dabar papildomai uždirbtus pinigus investuoju. Supratau, kad tai – žymiai logiškiau nei, pavyzdžiui, nauji bateliai. Manau, esame žymiai labiau sąmoningi ir galvojame ne tik apie dabarties statusą, tačiau ir apie ateitį. Nepaisant visų prabangių daiktų, visgi sveikas kūnas šiandien yra pats didžiausias prabangos akcentas.
Galbūt ir daiktų pirkimo įpročiai yra kitokie?
Auksinė taisyklė, apie kurią visą laiką rašydavau mados žurnaluose: geriau vienas brangesnis, kokybiškesnis daiktas, nei dešimt blogų. Tai – atsakingas vartojimas visomis prasmėmis. Manau, šiandien tai tampa jau savaime suprantamu dalyku. Geras ženklas, jeigu nusiperki tikrai gerą daiktą ir nori jį taisyti, o jeigu pirktum, tai tokį patį.
Seriale herojės savo laisvalaikį leisdavo mieste ir kalbėdavosi apie vyrų ir moterų santykius. Kaip atrodo tavo laikas, kurį praleidi su savo draugėmis?
Kai susitinku su draugėmis, taip, mes tikrai kalbamės ir apie labai pragmatiškus dalykus – receptus, vaikus, šeimas. Visgi, didžiąją laiko dalį mes diskutuojame apie finansus, karjerą, globalius klausimus, kurie aktualūs tuo metu. Pokalbiai būna įkvepiantys, todėl šie žmonės ir turi pridėtinę vertę tavo gyvenime. Seriale viskas labai sušaržuota. Kita vertus, gal būtų ne taip ir įdomu žiūrėti serialą apie madą, kuriame moterys kalbasi apie tai, į kokį portfolio joms dabar reikėtų investuoti... (juokiasi)
O ar su savo artimiausia aplinka kalbiesi intymesnėms temomis, daliniesi jausmais, išgyvenimais? O gal yra tabu temų?
Sakyčiau, dalintis savo patirtimi netgi yra įprasta. Duoti patarimų, jeigu kažkam jų reikia. Tačiau vis dar nedaugelis porų turi suvokimą, jog yra visiškai normalu savo partneriui pasakyti, kad jautiesi ne taip, negerai ir nori pakeisti susidariusią situaciją.
Kiek nukrypsiu nuo temos, bet pastaruoju metu su draugais nemažai diskutavome apie jausmų slėpimą. Dažnai nežinome kaip iš tikrųjų jaučiasi mūsų artimiausi žmonės. Toks įspūdis, kad visi turi būti labai sėkmingi, daug nuveikę, kiekvieną dieną būti užimti, nerasti laiko niekam... Džiaugiuosi, jog atėjus karantino periodui su draugais pavyko atvirai pasikalbėti apie tai, kokią įtaką šis laikas daro jų darbams, finansams. Beje, manau, kad būtent finansai yra labiausiai tabu tema, apie kurią žmonės beveik nekalba.
Kalbama, jog gyvename meilės laikais, kai žmonės ieško to tikro jausmo ir jau nebekuria šeimos iš finansinių ar ūkinių paskatų. Ar sutiktum su pastarąja mintimi?
Aš nelabai suprantu šios minties. Faktas, kad jaučiame tam tikrus jausmus, tam tikriems žmonėms, kurie yra ypatingesni nei įprasta. Dabar aš į tai žiūriu pragmatiškai. Santykiai yra darbas. Kai sutinki žmogų, taip, turi jaustis gerai, visi reikalingi indikatoriai turi užsidegti, kad viskas tinka. Bet vėliau tai evoliucionuoja. Taip, jausmai lieka, tačiau atsiranda labai daug papildomų dalykų, kuriuos gali būti sunku suvaldyti. Gal dėl to kai kurie ir vėl ieško to pirminio jaudulio. Dažnai apleidžiame savo jausmus ir išsigąstame naujų iššūkių santykiuose.