Projekte „Lietuvos balsas“ išgarsėjusi Gabija Lokytė: „Žinau, ką reiškia stovėti scenoje ir nesijausti savimi“

Gabija Lokytė/Naglio Bieranco nuotr.
Gabija Lokytė/Naglio Bieranco nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2019-03-05 11:56
AA

Atlikėja Gabija Lokytė įsitikinusi, kad siekiant savo tikslų, svarbiausia – išspausti iš savęs maksimumą ir kiekvieną kartą pasirodyti kiek įmanoma geriau. Tačiau jokiu būdu nelyginti savęs su kitais ir nesistengti pasirodyti geriau už kitus. Muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ didžiulį būrį gerbėjų subūrusi mergina šiuo metu vis dar ieško savęs ir dalyvauja tik tuose projektuose, kuriais pati tiki.

Kuo šiandien gyvena muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ didžiulį būrį gerbėjų susirinkusi atlikėja?

Šiuo metu daug dirbu įrašų studijoje prie savo pirmosios dainos. Turiu aiškų dienos planą, kurio stengiuosi laikytis: paskaitos Vilniaus universitete, darbas įrašų studijoje ir sporto treniruotės. Žinoma, intensyviai ruošiuosi ir jaunimo festivaliui „Vibelift“. Aš mėgstu iššūkius ir visada renkuosi sunkesnį, o ne lengvesnį kelią.

Gabija, kaip šiemet planuoji nustebinti jaunimo festivalio „Vibelift“ dalyvius?

Labai džiaugiuosi galėdama vėl sugrįžti į šio nerealaus festivalio sceną. Šiais metais kartu su šokių studijos „Infinitum“ šokėjomis specialiai „Vibelift“ ruošiame tikrai stiprų pasirodymą, kuriame skambės daugiau nei keletas mano atliekamų dainų. Tai bus tikrai įspūdinags pasirodymas, kuris reikalauja rimto fizinio pasiruošimo ir kardio treniruočių. Tačiau man patinka iššūkiai!

Esi jauna, bet turi daug sceninės patirties. Sakyk, kas buvo sunkiausia siekiant savo tikslų? 

Mano muzikinis kelias prasidėjo dar tada, kai man buvo ketveri metai. Tuomet jau dainavau vaikų vokalinės muzikos festivalyje „Laumės juosta“ ir visiškai nesukau sau galvos dėl scenos baimės, nes jos niekada nejaučiau. Kai taip anksti pradedi muzikinę veiklą, patirties prisikaupia nemažai. Vien kiek laiko praleidau dalyvaudama visokiuose konkursuose, festivaliuose, muzikos kolektyvuose, muzikos mokykloje, privačiose pamokose...

Gal ir banaliai nuskambės, bet sunkiausia buvo nenuleisti rankų ir eiti toliau tada, kai nepasisekdavo. Bet, juk net ir atlaikyti nesėkmės yra išmokstama. Svarbiausia visada prisiminti dėl ko tai darai. Man atrodo, kad muzikos ar bet kokiam kitam versle išlieka ištvermingiausi, neįtikėtinai užsispyrę ir tie, kurie nepameta tikėjimo savo svajonėmis ir tikslais.

Gabija Lokytė/Naglio Bieranco nuotr.

Kokių svajonių dabar turi?

Mano pagrindinė svajonė – kurti muziką ir suburti savo muzikinę komandą, su kuria kartu galėtume nuveikti labai daug. Kita mano svajonė – tik su kuprine ant pečių apkeliauti kuo daugiau skirtingų pasaulio šalių.

Kokie artimiausi tavo muzikinės karjeros tikslai?

Dabar mano gyvenime toks gan intensyvus savęs ieškojimo metas. Intensyvus, nes manau, kad savęs ieškojimas yra nenutrūkstamas procesas. Noriu kurti savo muziką, bet man labai svarbu, jog klausytojus pasiektų subrandintas, o ne greitai ir „bet kaip“ sukurtas kūrinys.

Kaip manai, meilė labiau įkvepia ir padeda kurti bei siekti savo tikslų ar vis tik stabdo?

Meilė, kaip ir bet kuris kitas jausmas, jeigu yra stiprus – įkvepia. O kūrybai tinka visi jausmai.

Kas tau gyvenime yra svarbiausia?

Nepamesti savęs ir ryšio su kitais žmonėmis.

Ar yra dalykų, kurių niekada neaukotum dėl karjeros?

Jeigu karjera reikalautų eiti prieš save, savo įsitikinimus ir vertybes, tai būtų ne mano kelias. Žinau, ką reiškia stovėti scenoje ir nesijausti savimi, todėl dabar tvirtai žinau tai, ko tikrai nenoriu.

„Vibelift“ pasirodymas/Eimanto Paulausko nuotr.

Kas tau yra laimė? Ar moki džiaugtis mažais dalykais?

Jaučiu visišką pilnatvę tada, kai susirenka mūsų didelė šeima ir namai, tikrąja to žodžio prasme, skamba nuo juoko. Laiminga jaučiuosi ir tuomet, kai padarau kokią nesąmonę ir galiu iš savęs pasijuokti, kai galiu būti savimi ir visiškai nesivaržyti. Galiu jaustis laiminga ir tada, kai vasaros naktį eidama užuodžiu šiltą orą, kai būnu su savo krikšto dukryte arba sūnėnu, kurie dar tokie maži ir juos taip gera stebėti ir iš jų mokytis. Jei atvirai, mes negimstame išmokę džiaugtis mažais dalykais, to turime išmokti patys, o išmokę treniruotis kiekvieną dieną, kad to nepamirštume. Aš specialiai sau tai primenu kiekvieną dieną.

Jeigu šiandien vėl grįžtum į mokyklą, ką darytum kitaip?

Viską daryčiau taip pat, tik mokytojoms ir bendraklasiams kartočiau kokie visi yra puikūs, nes tikrai, man pasisekė, kad mokiausi nuostabių žmonių apsuptyje.

Kaip manai, kada verta, o kada neverta klausyti suaugusiųjų?

Verta įsiklausyti tuomet, kai žmogus iš tikrųjų bando nuoširdžiai patarti ir tam skiria savo laiką bei energiją. Tai labai lengva pajausti. Ir tikrai neverta klausyti tada, kai kažkas išsako savo kategorišką, nekonstruktyvią nuomonę.

Koks šių dienų jaunimas tavo akimis? Ką jie turi, ko neturėjai tu?

Mano karta užaugo tais laikais, kai dar vyko projektas „Kelias į žvaigždes“. Kai pasaulis buvo ne toks demokratiškas, kai buvo aiškūs stereotipai – kas yra vyras, o kas yra moteris ir panašiai. Šiandien Lietuva juda į priekį, o tai reiškia, kad dabartiniai paaugliai auga dar laisvesnėje aplinkoje. Ir jiems tai tik į naudą.

Gabija Lokytė/Organizatorių nuotr.

Kas tave įkvepia, motyvuoja ir skatina tobulėti?

Man atrodo, čia yra viena eilutė, kuri iš esmės susijungia: kai kažkas įkvepia, tuo pačiu metu tave motyvuoja ir tuomet pradedi tobulėti. Mane įkvepia žmonės, kuriuos pamatau, sutinku, su kuriais bendrauju arba kitaip juos pastebiu. Kalbant apie muziką, mane įkvepia tie atlikėjai, kurie yra visiškai atviri, nieko nevaidina ir tiesiog kaifuoja nuo to, ką daro. Žmonės yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis.

Tikriausiai tavo gyvenime buvo žmonių, kurie tikėjo ir palaikė, ir tokių, kurie stabdė ir kritikavo. Kaip atsirinkai, kurių klausyti?

Visada klausiausi savo širdies. Visada, kad ir mažais žingsneliais, ėjau savo pasirinktu keliu. Todėl šalia manęs būdavo tik tie žmonės, kurie palaikė.

Kaip susidoroji su konkurencija? Ar yra tekę atsidurti nemaloniose situacijos?

Nelyginu savęs su kitais ir man nėra svarbu pasirodyti geriau už kitus. Man kur kas svarbiau iš savęs išspausti maksimumą ir pasirodyti kiek įmanoma geriau. Gal todėl aš tos konkurencijos nesureikšminu. O kai nesureikšmini, tuomet niekas ir nesukelia nepatogių situacijų.

Kaip manai, pavydas dažniau griauna ir žlugdo ar motyvuoja ir skatina?

Jeigu kažką tokio ir jaučiu, tai nebent baltą pavydą, nes šventai tikiu, kad kiekvienas turime savo unikalų gyvenimo kelią ir jokio pavydo ar konkurencijos mūsų gyvenime neturėtų būti. O baltas pavydas, kurį sukelia kitų žmonių pasiekimai, tik žadina norą kurti, bėgti, eiti ir daryti dalykus dar geriau nei iki šiol darei.

Ar dažnai įsimyli?

Ne, bet susižaviu gana dažnai, nes man kiekvienas žmogus savaip įdomus ir žavus.

Jaunimo festivalis „Vibelift“ vyks balandžio 11 d. Vilniuje, „CONFER by Siemens arena“.

Bilietų ieškokite čia.