Projektas „Future Heroes“ parodė, kad dėl ateities galime būti ramūs

„Future Heroes“ programą Lietuvoje jau dvejus metus organizuoja „WoW University“, pagal susitarimą su pasauliniu judėjimu „Future Heroes Estonia“, kurio būstinė yra Estijoje. Šių metų projektas baigėsi „Gala“ švente, kuriai buvo pasirinkta simbolinė skrydžio tema – po projekto merginos įgavo drąsos ir reikiamų žinių skristi į ateitį, kur jų laukia maloni nežinomybė. Renginio metu garbūs svečiai dalinosi savo mintimis, sveikinimo žodį tarė ir D. Britanijos ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley. Projekte dalyvavusių merginų komandos buvo apdovanotos simbolinėse nominacijose: „Svajonių komanda“, „Iki mėnulio ir atgal“, „Pirmas žingsnis Mėnulyje“. Pagrindiniai apdovanojimai už geriausius „Future Heroes“ projektus atiteko komandoms „Baika“, „Mysterium Locus“ ir „Vegas“. 

Su merginomis dirbusios mentorės bei žiūri narės ne kartą buvo maloniai nustebintos ateities herojų talentais. Jaunimui rasti sudėtingų problemų sprendimus padėjusios bei juos vertinusios moterys dalinasi savo įžvalgomis apie projektą „Future Heroes“ ir jame dalyvavusias komandas.

„Future Leadership innovation agency“ įkūrėja Justina Klyvienė: „Jaunimas sprendžia itin sudėtingas visuomenės problemas“

Justina, koks buvo jūsų vaidmuo projekte „Future Heroes“ ir kokios emocijos jam pasibaigus?

Buvau viena iš komisijos, vertinusios merginų projektus, narių. Mane nustebino, kad beveik 40 procentų projektų, buvo susiję su psichologine sveikata. Supratau, kad jaunimui tai nepaprastai svarbu ir galbūt visuomenėje tam skiriame nepakankamai dėmesio. Sužavėjo, kad merginos iniciavo tokius rimtus projektus ir kalbėjo labai kompleksinėmis, sudėtingomis temomis. 

Kaip manote, kas lėmė projektų temų pasirinkimą?

Visos merginos rinkosi temas, kurios yra aktualios joms, todėl turėjome pačių įvairiausių – nuo tvarios mados iki psichologijos. Manau, kad pasirinkimą iš dalies lėmė ir išorinės aplinkybės: dvejus metus gyvenome pandemijos nuotaikomis, o dabar prisidėjo ir geopolitiniai neramumai. Visoje visuomenėje jaučiamas didesnis nerimas, o vaikus tai paveikia dar labiau. Jie išgyvena smarkiau nei suaugusieji. Matau iš savo vaikų, kad labai jaudinasi, kad galvelėse sukasi įvairios mintys. Paaugliams dar sunkiau, nes jie jau supranta pasekmes. Juos veikia ne tik pandemija, geopolitinė situacija, bet ir pats paauglystės etapas – daug kas keičiasi, kyla įvairios mintys, ieškoma su kuo pasikalbėti, kaip išvengti patyčių iškeliant sudėtingas temas. Taigi, daug komponentų lėmė, kad merginos pasirinko būtent tokias temas savo projektams. Labai džiaugiuosi, kad dabartinis jaunimas daug labiau pažengęs, geba daug atviriau kalbėti, kelti sudėtingus klausimus.

Ar merginos tik akcentavo problemas, ar pristatė ir būdus joms spręsti?

Buvo rasti sprendimai visoms problemoms. „Future Heroes“ yra tęstinė programa su labai stipriais mentoriais, kurie jauniems žmonėms padėjo sugalvoti tikrai įdomius sprendimus. Vieni jų – labiau technologiniai, pavyzdžiui, interaktyvios programėlės, kiti daugiau nukreipti į savianalizę, sąmoningumą. Visi komandų sugalvoti sprendimai puikiai veiktų tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems. Manau tikrai nebuvo paprasta juos rasti, nes keliamos problemos labai kompleksinės, bet sprendimai tikrai labai įdomūs.

Kaip merginos susitvarkė su lyderystės iššūkiais?

Lyderystė buvo vienas iš vertinimo kriterijų. Žiūrėjome, kaip sekėsi komandinis darbas, bendrauti tarpusavyje, koks asmeninis indėlis, ko išmokta. Visos komandos sakė, kad išmoko labai daug. Pirmasis iššūkis buvo dirbti komandoje, kuri sudaryta iš labai skirtingų, iki tol nepažinotų žmonių. Kai kuriose komandose labiau išryškėjo individualūs lyderiai, o kitos taip susibūrė, kad atvyko su vienodais marškinėliais, pristatydamos save ne kaip individą, bet kaip komandą. Buvo matyti ne tik asmeninė ir komandinė lyderystė, bet ir bendruomeninė. Komisijos nariai labai raginome merginas ir toliau pasilikti šioje bendruomenėje, kuri labai skatinanti, auginanti, išplečianti galimybių ribas. Gal ateityje merginos norės kurti kitus projektus, pradėti verslą – šiame rate jos gali surasti bendraįkūrėjus, partnerius, komandos narius.

Kodėl svarbu nuo jauno amžiaus mokyti lyderystės?

Kad jaunimas savimi pasitikėtų, kad žinotų, jog gyvenime yra labai daug galimybių. Kartais jaunos merginos pristinga drąsos, o tokie projektai, kaip „Future Heroes“, labai skatina mokytis, siekti, išdrįsti, įveikti sunkumus. Ne visoms komandoms buvo lengva, kai kurios ir pabyrėjo, neradusios bendrų sprendimų. Tačiau kai mokaisi simuliacinėje aplinkoje, lyderystės įgūdžius auginiesi saugiai, niekuo nerizikuodamas, kitaip nei kuriant tikrą verslą. 

Jei ateityje merginos tikrai norės tapti lyderėmis, kokių kompetencijų joms reikia labiausiai?

Akcentuočiau tris dalykus. Atsparumą, nes pradedant bet kokią veiklą labai daug kartų tenka išgirsti „ne“. Reikia atsparumo ir tvirto stuburo, kad nepasisekus, nenuleistų rankų, bet peržiūrėtų, patobulintų ar perkurtų ir bandytų dar kartą. Antra – pozityvaus požiūrio į pasaulį. Reikia tikėti, kad galime pakeisti net labai sudėtingus dalykus. Blogiausia yra abejingumas: kai suprantu, kad sudėtinga, ir net nenoriu pabandyti. Trečias svarbus dalykas – bendruomeniškumas. Vienas lyderis nieko negali padaryti, reikia bendruomenės, su kuria galėtum veikti.

Mentorė Dominika Novickienė: „Auga platesnio, naujo požiūrio karta“

Dominika, ar nustebote, kokiomis temomis domisi mūsų jaunosios ateities lyderės ir verslininkės?

Gera buvo stebėti, kaip jaunoji karta entuziastingai ir laisvai kalba apie tai, apie ką mūsų karta drįsdavo tik pagalvoti. Gyvūnų teisės, ekologija, mentalinė sveikata, drabužių perdirbimas ir kitos temos šių laikų jaunimui yra natūralu. Pabūti ir išgirsti jas tai pristatant, pamatyti tikrą energijos užtaisą, buvo geriau, nei nuvykti į kurortą. Tai – platesnio, naujo požiūrio karta.

Kas labiausiai nustebino, pradžiugino šiame projekte?

Mane labai įkvėpė tai, kad merginos, kurios dalyvavo projekte turėjo vidinę motyvaciją. Tikriausiai reikėtų padėkoti jų tėvams, aplinkai, kuri jas ugdo. Į projektą atvyko su vizija padaryti pasaulį gražesnį, nuoširdesnį, geresnį. 

Didžiuojuosi savo komandos narėmis, kurios išklausė viena kitą, siūlė patobulinimus ne paneigiant kitos merginos minties, bet ją praplečiant. Diskutavo anglų kalba, o tai nėra taip paprasta, norint išreikšti socialinio verslo tematikos idėjas. Merginų parinktas grupės ir programėlės pavadinimas – „Mask off“ siunčia žinutę paaugliams – nusiimk kaukę, būk koks esi, ir toks būsi priimtas bei išklausytas. 

Stebėjausi, kaip puikiai merginoms sekasi išlikti draugiškoms diskutuojant, kaip pasakoja apie save, turi puikų humoro jausmą ir kartu aukštą kultūros lygį. Gebėjimas matyti plačiau, negu mato tavo bendraamžis, ir tą požiūrį perteikti kultūringai – jau yra lyderystė, o požiūrio pavertimas veiksmais, tinkama komunikacija – profesionali lyderystė. Tai, kad dar paauglystėje pradedama klausyti širdies ir veikti ne tik mokyklos suole, tačiau ir už jos ribų, yra labai sveikintina. Esu įsitikinusi, kad visos merginos, kurios sudalyvavo šiame projekte, išsinešė nepakartojamą patirtį. Pati būdama mama, tyliai džiaugiuosi už jų tėvus, nes vaikų sėkmė yra balzamas tėvų širdims.

Koks jausmas būti būsimų lyderių mentore? 

Aš norėčiau jas jau vadinti tiesiog lyderėmis. Jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais, tai – unikali kelionė. Pradėjau šią kelionę nekeldama sau per didelių lūkesčių, išskyrus vieną – palaikyti visas merginas, kurios buvo mano komandoje, taip, kaip norėčiau, kad kas nors būtų palaikęs mane paauglystėje žengiant nežinomu keliu. Aš visą laiką jaučiausi gerbiama ir gerbianti kiekvienos asmeninę lyderystę. Į mentorystės sesijas ateidavau visų pirma su šypsena ir klausimu kiekvienai dalyvei „kaip šiandien jaučiatės, kokia jūsų nuomonė apie šiandien dieną?“. Juk kelias vienas, tačiau žingsniai ir tempas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių. Manau, kad labai svarbu komandoje eiti tokiu tempu, kad būtų gera visiems.

Kodėl nuo jauno amžiaus naudinga kalbėti apie lyderystę?

Tai prevencija nuo streso, perdegimo, emocinių sunkumų, su kuriais susiduriama vėlesniame amžiuje, ypač tada, kai yra išmokta priklausyti nuo išorinių veiksnių, neturint vidinės motyvacijos. Ruoštis asmeninei lyderystei verta kuo anksčiau dar ir dėl to, kad išlaikytume subalansuotą savivertę, kai pasitinka iššūkiai, bei sukurtume didingesnių gyvenimo kūrinių, kai energija skiriama teigiamų ir asmeniui reikšmingų dalykų darymui. 

Pažvelkime, kas vyksta dabar visuomenėje, kai yra tiek pokyčių. Švietimo sistemoje ieškoma lektorių, pagalbos, kas paaiškins, kaip elgtis ir ką daryti šių dienų krizių atvejais ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiems. Gerai, jeigu atsiras lyderių, kuriems tai rūpi. Tačiau, retai randamas visiems tinkamas sprendimas, vietoje to sukuriami laikini elgesio šablonai, kurie veikia tik trumpalaikėje perspektyvoje, neugdant asmeninių sprendimų priėmimo kompetencijų.  Laukimas, kol kas nors sutvarkys mūsų gyvenimiškas situacijas, yra veltui švaistomas laikas, kurį geriau būtų galima panaudoti ne tik jų tinkamam sprendimui, bet ir savirealizacijai, savo ilgalaikių tikslų įgyvendinimui ir gyvenimui pagal savo autentišką gyvenimo būdą.

Ar tikrai visos galime būti lyderėmis?

Tikrai taip. Lyderystės stilių, būdų yra daug: nuo deleguojančios iki palaikančios, ugdančios. Tarkime, D.Grybauskaitė, M.Obama, P.Čopra, pradinių klasių mokytoja, žavi kaimynė, auginanti vaiką be vyro ir daug kitų moterų savo gyvenime yra skirtingos, unikalios, vieniems patinkančios, kitiems ne – bet lyderės. Lyderis yra žmogus, kuris veda. Visų pirma save. Jeigu žmogus kasdien ves save įsiklausęs į savo talentus, pašaukimą, jis neišvengiamai bus reikalingas dar bent vienam žmogui, o tai jau lyderystė. Dabar viskas vertinama patiktukų skaičiumi, tačiau tikiu, greitai tai bus atgyvena. Jaunajai kartai palinkėčiau pamąstyti, kad galbūt nereikia būti populiariam, kad taptum lyderiu. Juo reikia ne vadintis, bet būti. Esu mačiusi ne vieną pavyzdį, kai yra rūpinamasi tam tikrų dalykų stokojančiu, turinčiu mažiau, silpnesniu ar rodomas pavyzdys jaunesniam broliui ir seseriai, kurie nieko aplink daugiau neturi. Tai mano akimis, daug stipresnė lyderystė, nei titulą turintieji reklamų veidai.

Jei norime ateityje būti lyderėmis, kokias asmenines savybes ir kompetencijas reikėtų ugdyti?

Visų pirma yra saviugda. Argi galima pasitikėti žmogumi, kurio nepažįsti? Pasitikėjimas savimi gimsta iš visiško savęs pažinimo ir priėmimo. Tai savistaba, savivoka, savirefleksija, meilės sau praktikos, savirealizacija, savianalizė, savo emocinių, socialinių, intelektualinių, dvasinių kompetencijų ugdymas, sąmoningas moteriškumas/vyriškumas, motinystės/tėvystės fenomeno tyrinėjimas savo gyvenime. Paprastai susitaikęs su savo ne tokiomis ryškiomis, silpnesnėmis savybėmis ir atradęs asmeninius ryškius talentus, užgniaužtus, arba kaip tik akivaizdžius gabumus, žmogus pajaučia energijos perteklių, pasitikėjimą savimi ir pradeda ne tik imti iš pasaulio, bet ir duoti kokybiškai ir visaapimančiai. Rašyti, kalbėti, muzikuoti, kurti rankų darbo, intelektualinius kūrinius, sistemas, verslus, bendruomenes, nesvarbu ką. Rezultatas ateina, kaip natūralus šalutinis poveikis, iš savo potencialo suvokimo, ir tai būna daug daugiau nei tai, kas įrašyta ugdymo programoje, veiklos ataskaitoje.

Asmeninę lyderystę išsiugdęs žmogus nešasi visur su savimi ir pritaiko tai visur, nes tai tampa fundamentaliu reiškiniu, o ne dirbtinai suformuotu. Tačiau taip save reikia ugdyti nuolatos. Spėju, kad visą gyvenimą. Jau daugiau nei 15 metų kasdien saviugdai skiriu bent valandą ir investuodama į tai, mačiau daug lyderių. Paradoksalu, tačiau, tikroji lyderystė, mano pastebėjimu, yra ne tada, kai lyderis vadovauja žmonėms, kurie privalo jam paklusti, o tuomet, kai jis tiesiog atlieka tai, ką moka atlikti geriausiai, ir žmonės dėl to eina pas jį, ar su juo savo noru. Save gerai pažinęs ir priėmęs, kaip pakankamą veikti, žmogus tampa įdomus savo nepriklausomumu, autoritetingas savo sprendimais, įkvepiantis tikrumu, pastebėtas ir gerbiamas.

Projektą remiančios Britų tarybos Lietuvoje direktorė Ona Marija Vyšniauskaitė: „Augantis moterų lyderių skaičius atspindi visuomenės pažangą ir brandą“

Kaip vertinate projektą „Future Heroes“, kas labiausiai nustebino, įkvėpė?  

Unikalus projektas „Future Heroes“ sukūrė jaunoms merginoms saugią erdvę augti, tobulėti, atskleisti savo potencialą. Projekto metu merginos kūrė idėjas, ieškojo būdų, kaip būtų galima spręsti sudėtingas šiuolaikinės visuomenės problemas tokias, kaip jaunimo psichologiniai iššūkius, žmonių vartotojiškumą ir pan. Nebijoti ir bandyti imtis tokių problemų sprendimo būdų paieškų mergaites skatino puikūs mentoriai ir lektoriai, kurie dalinosi savo patirtimi, ragino merginas būti drąsiomis ir ryžtingomis. 

Kokią moterų lyderystę matote ateityje?

Moterų lyderystė ir lyčių lygybė – neginčijamai, yra vienos iš pamatinių vertybių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Augantis moterų lyderių skaičius atspindi visuomenės pažangą ir brandą, atskleidžia moterų begalinį potencialą. Moterys vis dažniau imasi iniciatyvos įgyvendinti savo idėjas ir tai yra puikus pavyzdys mergaitėms, paskata eiti panašiu keliu, nebijoti iššūkių, tikėti savimi. Tikiu, kad ateityje lyderėmis taps ne tik ilgametę patirtį sukaupusios moterys, bet ir jaunos kūrybingos merginos, turinčios viziją ir tikslą! 

Ko galėtumėte palinkėti būsimoms lyderėms? 

Būsimoms lyderėms norėčiau palinkėti kantrybės ir drąsos, neabejoti savo sugebėjimais. Visos merginos ir moterys gali išbandyti save visur, kur tik nori, nebijoti sulaužyti visuomenėje įsišaknijusius stereotipus. Kartais vienintelė kliūtis žmogui siekti svajonių yra jis pats, tad taip pat palinkėčiau būsimoms lyderėms netapti savo pačių baimių įkaitėmis.  

„Ella“ fondo įkūrėja, merginų ir moterų įgalinimo projektų rėmėja Erin Gainer: „Ateitis yra šviesi!“

Kokie įspūdžiai projektui „Future Heroes“ pasibaigus?

Esu labai sužavėta visa bendruomene, kuri susibūrė šio projekto metu – nuo lektorių ir mentorių iki „ateities herojų“ ir jų šeimų, jau nekalbant apie projekto rėmėjus ir visą „WoW Unversity“ komandą. Kaip sakoma, „reikia kaimo užauginti vaikui“, todėl labai viliuosi, kad šis „Future Heroes“ kaimelis toliau gyvuos ir bus paramos bei įkvėpimo šaltiniu visiems prisidėjusiems ir dalyvavusiems šiame projekte.

Kuo ypatingos buvo „Future Heroes“ dalyvės ir jų projektai?

Laikas ir energija, kurią dalyvės skyrė šiam projektui, liudija jų troškulį mokytis, bendrauti bei auginti lyderystės įgūdžius. Nagrinėtos problemos – psichinė sveikata, LGBTQ+ teisės, klimato krizė, karjeros galimybės – rodo šios kartos prioritetus. Kai pradėjome projektą „Future Heroes“, mačiau jį kaip būdą mergaitės tobulinti lyderystės įgūdžius, šiandien matau, kad jis tapo langu vyresniajai kartai pažvelgti į tai, kad lauki ateityje.

Kokią matote ateitį?

Ji yra šviesi!

Kokius projektus pristatė visos dalyvių komandos?

„Women of Wisdom“, mentorė Živilė Skibarkienė

Oresta Murauskaitė; 

Urtė Čirpytė;

Ema Pamataitytė;

Marija Šumskaitė.

Projektas: tinklalapis, padėsiantis moksleiviams pasirinkti ateities karjerą.

„Togee“, metorė Marta Jurkšaitienė 

Emilija Jankauskaitė;

Justė Vitkutė;

Emilė Kėsaitė.

Projektas: psichologinės savitarpio pagalbos projektas moksleiviams, su profesionalų konsultacijomis.

„Baika“, mentorė Milda Savickienė

Agnė Lukošiūtė;

Lėja Barbora Aničaitė;

Emilija Kiškytė;

Ugnė Navickaitė;

Gustė Brazauskaitė;

Projektas: madingi, gamtai draugiški krepšiai, pagaminti iš perdirbtų drabužių.

„Lifea“, mentorė Inga Radeckienė

Anastasija;

Evelina Jaščemskaitė;

Ieva Liubertaite;

Austėja Balčiūnaitė.

Projektas: jaunimo informavimas apie gyvūnų naudojimą, testuojant kosmetiką, kovą už gyvūnų teises.

„Ray“, mentorė Loreta Žemaitė

Urtė Bružaitė;

Adriana Malinovska;

Eglė Šimanauskaitė;

Viktorija Kiškytė;

Ula Kazlauskaitė;

Projektas: išmaniuosius įrenginius nuo aplinkos veiksnių saugančios priemonės.

„PowerPuff Girls“, mentorė Alvyda Regina Rimkutė

Luknė Marija Sakalauskaitė;

Amelija Narkutė;

Greta Kalendo.

Projektas: išmanioji programėlė, padėsianti jaunimui (15–23 m.) susirasti darbą. 

„Mysterium Locus“, mentorė Indrė Taurosevičiūtė

Kamilė Vasilenkaitė;

Ugnė Mišeniovaitė;

Aistė Dambrauskaitė;

Saulė Bijanskytė.

Projektas: mobilus pabėgimo kambarys 5–8 klasių mokiniams.

„Mask off“, mentorė Dominika Novickienė 

Eva Karčevska;

Atėnė Goštautaitė;

Andromeda Vendelytė;

Tija Buožiūtė;

Skaistė Radeckaitė.

Projektas: pirmoji Lietuvoje išmanioji programėlė, skirta paaugliams dalintis savo emociniais išgyvenimas.

„Vegas“, mentorė Agnė Kelminskienė 

Augustina Garbštaitė;

Karina Volosenkovaitė;

Valerija Dainauskaitė;

Enrika Jurgutytė.

Projektas: psichinės sveikatos dienoraštis. 

„Amigo“, mentorė Loreta Načajienė

Gustė Kavaliunaitė;

Goda Velykytė;

Ava Nakhforoosh;

Elena Marija Devėnaitė;

Emilija Purlytė.

Projektas: LGBTQ+ bendruomenės jaunimui skirta programėlė – saugi vieta bendravimui.