Pusryčiams valgomi kepiniai sukels tingulį, citrusiniai vaisiai – gastritą, o kava su pienu – akmenis inkstuose.
Jau visi išmoko, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas, todėl jų stengiamės nevengti. Tačiau, pasirodo, ne visada renkamės tinkamus produktus. Tinklalapis budtezdorovy.net pristato 9 produktus, netinkančius pusryčiams, ir siūlo idealių pusryčių valgiaraštį.
Mielės. Mielės skatina gamintis dujas, skrandis išsipučia, o tai, patys suprantate, nėra malonu. Todėl bet kokių mielinių kepinių tuščiu skrandžiu geriau nevartoti.
Jogurtas. Jogurte yra naudingųjų bakterijų, kurios padeda virškinti maistą. Jeigu visos šios mažosios bakterijos pateks į organizmą iki valgymo, jas paprasčiausiai surys agresyvios skrandžio sultys ir iš jų nebus jokios naudos. Taip kad valgyti jogurtą tuščiu skrandžiu nėra kenksminga, tačiau ir naudos tokiu atveju iš jo neverta tikėtis. Jį geriau valgyti stipriau papusryčiavus.
Kava. Kai kofeinas patenka ant skrandžio gleivinės, jis pradeda ją erzinti. Kaip atsaką ji ima gaminti skrandžio sultis ir, jeigu tuo metu skrandyje nėra kito maisto, sultys ima graužti skrandžio gleivinę, tad tokiu atveju greitai gali išsivystyti gastritas.
Be to, kofeinas erzina ir tulžies pūslę. Ji susitraukia ir išmeta tulžies porciją, kuri reikalinga, kad būtų geriau virškinamas maistas. Jeigu virškinti nėra ko, ji liūdnai ima klaidžioti po organizmą.
Nuliūdinsim tuos, kurie galvoja, kad kavos poveikį gali sumažinti pienas. Rišančios medžiagos, esančios kavoje ir arbatoje, susijungia su pieno baltymais ir ima formuoti beveik netirpstančius akmenis inkstuose.
Cukrus. Tai visi saldumynai ir saldūs vaisiai (taigi ir bananai). Organizmas labai greitai įsisavina cukrų ir ima erzinti kasą. Į tai ji reaguoja didesniu pagaminamo insulino kiekiu. Cukraus kiekis kraujyje žaibiškai krinta, dėl to mes imame jausti tingulį ir užuot buvę žvalūs ir pilni jėgų.
Citrusiniai vaisiai. Juose daug rūgšties, kuri su entuziazmu užpuola skrandžio gleivinę ir ima ją graužti. Jeigu neturite jokių problemų su skrandžiu, nejaučiate padidėjusio skrandžio rūgštingumo pavalgę kažko rūgštaus, tai į šį patarimą galite nekreipti dėmesio. Tačiau jeigu yra gastritas ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas, opa ar kitos virškinimo sistemos ligos, tai rytais citrusinių vaisių ir visokių kokteilių iš jų reikėtų atsisakyti.
Kriaušės. Senoliai sakydavo, kad rytais kriaušė – nuodas, o vakare – rožė. Kriaušėse daug ląstelienos, kuri dirgina švelnią virškinamojo trakto gleivinę. Ypač pavojingos neprinokusios kriaušės, jose šios ląstelienos ypač daug.
Persimonai. Juose yra daug sunkiai virškinamų skaidulų, kurios sulėtina skrandžio ir žarnyno motoriką – čia tas atvejis, kai pavalgius sakoma, jog „skrandis sustojo“.
Česnakas. Jis ir daugybė kitų aštrių prieskonių veikia kavos principu, erzina skrandžio gleivinę ir tulžies pūslę.
Šalti gėrimai. Jie sutraukia skrandžio kraujagysles. Dėl to kyla šio organo kraujotakos problemų ir dėl to stringa visas virškinimo procesas. Todėl bet kokių šaltų gėrimų geriau negerti tuščiu skrandžiu ir iš karto po valgio – geriau po poros valandų.
Idealūs pusryčiai: trys variantai
1. Avižų košė su pienu ir nesaldžių vaisių gabalėliais bei keliais riešutais. Košė – lėtai tirpstančių angliavandenių šaltinis, jie dar ir gerina virškinimo procesą. Cukrus iš šių sudėtinių angliavandenių į kraują patenka po truputį, išlaikydamas reikiamą energijos lygį net keletą valandų.
2. Baltymai ir daržovės (idealiausia būtų sezoninės, bet žiemos metu tinka ir šaldytos). Kiaušinių, baltos mėsos ir žuvies baltymus organizmas įsisavina puikiai, tai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir gerina medžiagų apykaitą.
3. Sumuštiniai iš neskaldytų grūdų duonos su varške ir žalumynais. Varškė – baltymo šaltinis, o neskaldyti grūdai turi nepažeistą apvalkalą, todėl yra išlaikę daugiau vitaminų ir mikroelementų.