„Su vyru jau kurį laiką suartėdavau tik iš pareigos. Atėjus vakarui stengdavausi prisigalvoti įvairios veiklos, kad kuo ilgiau nereikėtų eiti miegoti, tikėjausi, kad kai ateisiu į lovą, vyras jau miegos. Sutuoktinį aš mylėjau, jis mane – taip pat, abu ėjome iš proto dėl savo trijų vaikų, tačiau intymus gyvenimas nebeteikė jokio malonumo nei jam, nei man. Nors iki vaikų gimimo viskas buvo kitaip. Jei ši situacija būtų nepasikeitusi, mūsų santuoka būtų iširusi“, – prisipažįsta netrukus keturiasdešimtmetį švęsianti Monika (vardas pakeistas).
Gydytojos psichiatrės Aušros Bagdonaitės teigimu, kiekvienos poros santykiuose visuomet apstu paslapčių, todėl psichologai neretai suglumsta ir pasijunta bejėgiais išgirdę vieno iš partnerių pasakojimą apie intymius nesklandumus. Ir labai suprantama, kodėl, nes visavertiškam gyvenimui svarbi tiek emocinė ir dvasinė būsena, tiek fizinė sveikata, todėl ir pagalba reikalinga visokeriopa.
„Yra tekę ne sykį girdėti skaudžių, kiek per vėlai papasakotų istorijų, kuomet, regis, santykiuose lyg ir nieko netrūko, o didžiausi nesklandumai iškildavo miegamajame, tačiau nei vienas iš partnerių tuo metu nedrįso apie tai kalbėti ir ieškoti pagalbos, arba ieškojo ne ten, kur jos galima sulaukti. Santykiai buvo pasmerkti. Džiugu, kad Monikai pavyko susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – pasakoja A. Bagdonaitė.
Kaltininkai – fiziologiniai pokyčiai
Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė pastebi, kad gana dažnai nesklandžių intymių poros santykių priežastys būna ne vien psichologinės, bet ir anatominės-fiziologinės, kurias nesunkiai išspręstų medikai.
Vartai į pasaulį ne visada išlieka tokie, kokie buvo iki gimdymų.
„Moterys, ypač tos, kurios gimdė vaikus pačios, natūraliai, turi suprasti, kad vartai į pasaulį ne visada išlieka tokie, kokie buvo iki gimdymų. Bėgant metams išryškėja lytinių organų fiziologiniai pokyčiai: tarpvietės sritis ir makštis dažnai yra paveikiamos, nėštumai ir gimdymai pakeičia anatomiją. Makštis ir tarpvietės sritis turi daug nervinių skaidulų, o tai atlieka svarbų vaidmenį moters ir vyro lytiniam pasitenkinimui. Po traumų, plyšimų ir chirurginių intervencijų audiniai randėja, jie tampa nebe tokie elastingi ir jautrūs. Tiek dėl amžiaus, tiek dėl gimdymų įtakos dubens ir makšties raumenyse įvyksta pokyčiai: tonusas mažėja, jie glemba, nyksta stangrumas, makšties atraminiai mechanizmai, tuo pačiu sumažėja seksualinis jautrumas. Atsiranda diskomfortas abiem partneriams“, – lytinio gyvenimo nepasitenkinimo priežastis, kurios dažną porą užklumpa gimus vaikams, įvardija doc. dr. D. Bartkevičienė.
Šiandien šios intymios problemos sprendžiamos atliekant estetines intymios chirurgijos operacijas.
Bijome kalbėti
„Lietuvoje ne visi specialistai yra pasiruošę konsultuoti seksualinės sveikatos klausimais, tačiau tikrai daugėja gebančių tai daryti – jie atsiliepia į lūkesčius žmonių, linkusių ieškoti pagalbos, norinčių rūpintis savo ir partnerio seksualine sveikata ir gyvenimo kokybe. Mūsų visuomenėje seksualinė kultūra vis tik dar tokia, kad daugumai nepatogu ir nepriimta kalbėti apie seksualinę sveikatą, lytiškumą. Kultūriškai taip susiklostė tradicijos, kad apie tai kalbėti lyg ir nedera, gėda“, – pastebi D. Bartkevičienė.
Medikės teigimu, apie santykius ir intymumą labai svarbu kalbėtis tiek moterims, tiek vyrams, nes visi santykiai, ir intymūs taip pat, yra dviejų žmonių atsakomybė. Jei kalbėtis tarpusavyje nepavyksta, padėti galėtų gydytojas psichiatras, turintis psichoterapinių įgūdžių, išmanantis tiek žmogaus fiziologiją, tiek gebantis įsigilinti į santykių, o taip pat ir intymias problemas.
D. Bartkevičienė pastebi, kad daug moterų kenčia dėl nevisaverčio intymaus gyvenimo, ir tai tęsiasi kartais net dešimtmečius. „Jos net nesuvokia, kad, atskleisdamos savo paslaptis gydytojui ginekologui, gali išspręsti daugelį savo slaptų problemų. Moterys gali turėti seksualinių problemų ir kompleksų, tačiau svarbu netylėti visą gyvenimą ir nenurašyti savęs bei savo moteriškumo.“