Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek blogųjų, tiek gerųjų. Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų, vadinamų probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys.
Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito ir gerina vitaminų įsisavinimą.
„BENU vaistinės" duomenimis, probiotikų vartojimas didėja. Kaip teigia vaistininkė Audronė Levickienė, jau keleri metai auga lietuvių polinkis stiprinti imunitetą ir rūpintis profilaktika.
Poroje su antibiotikais
Kiekvienais metais atrandama vis daugiau probiotikų pritaikymo būdų. Manoma, kad netolimoje ateityje probiotikai bus pritaikyti nutukimo, diabeto, alerginių ar psichikos susirgimų gydymui.
Probiotikai padeda sumažinti antibiotikų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas.
Visgi kol kas probiotikai vartojami siekiant palaikyti virškinimo sistemos funkcijas. Vaistininkės A. Levickienės teigimu, dažniausiai probiotikai vartojami sutrikus žarnyno veiklai ar vartojant antibiotikus.
„Antibiotikai, naikindami ligas sukeliančias bakterijas, paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą. Todėl probiotikai padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį – viduriavimą, pilvo pūtimą, alergines reakcijas."
Padeda kovoti su moteriškomis ligomis
Probiotikai naudingi kiekvienam žmogui, tačiau vaikams ir moterims juos patariama vartoti dažniau. A. Levickienė pastebi, kad natūralių gerųjų bakterijų stoka leidžia atsirasti „moteriškoms" infekcijoms, pavyzdžiui, kandidozei.
„Makšties grybeliai ir infekcijos vargina didelę dalį moterų. Šie sutrikimai ypač paūmėja po antibiotikų vartojimo ar nusilpus imunitetui. Būtent probiotikai ar specialios jais papildytos žvakutės gali padėti šias nemalonias problemas išspręsti ir užkirsti joms kelią."
Šaltinis – raugintos daržovės
Gerųjų žarnyno bakterijų, kaip ir kitų organizmui reikalingų vitaminų ar mikroelementų, galima gauti su maistu. Daugiausia gerųjų bakterijų turi kefyras, jogurtas, taip pat česnakai, svogūnai, bananai, neapdoroti grūdai ir raugintos daržovės – rauginti kopūstai, agurkai ir pan.
„Jeigu nusprendėte valgyti jogurtą, rinkitės natūralų ir nesaldintą. Įprasti jogurtai su vaisiais veikiau yra desertas nei geras probiotikų šaltinis", – pataria specialistė.
Vartoti valgio metu
Probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai kartą per dieną. Jeigu buvo paskirti antibiotikai, gydytojai pataria iš karto pradėti ir probiotikų kursą.
„Dauguma šiuolaikinių probiotikų yra atsparūs, jų nebereikia laikyti šaldytuve, tad juos galite neštis į darbą, vežtis į kelionę. Norint išvengti disbakteriozės arba normalios žarnyno mikrofloros pokyčių, probiotikus reikėtų vartoti dar bent 5–7 dienas po antibiotikų kurso", – pasakoja vaistininkė.
Gerosios žarnyno bakterijos naudingos ir tuomet, kai vargina pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pavasarį paūmėjus lėtinėms virškinamojo trakto ligoms.