Privalomas šešiamečių priešmokyklinis ugdymas – jau nuo rugsėjo?

Vaikas tarp knygų. / Scanpix/Panthermedia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-11-25 17:24
Įteisinti ne tik vaikų mokyklos lankymą nuo šešerių metų, tačiau ir ankstyvą priešmokyklinį ugdymą ryžtasi vis daugiau Europos valstybių. Įvairūs tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikas įsilieja į mokymosi procesą, tuo geresni jo pasiekimai ateityje. Atsižvelgdama į europines tendencijas ankstinti ugdymo procesą ketina ir Lietuva.

Jei Seimas pritars Švietimo įstatymo pataisoms, vaikų privalomasis priešmokyklinis ugdymas šalyje įsigalios jau nuo 2016 metų rugsėjo.

Priešmokyklinis ugdymas – ne naujiena

Privalomą priešmokyklinį vaikų ugdymą numatančios Švietimo įstatymo pataisos jau gavo Vyriausybės palaiminimą. Beliko sulaukti tik Seimo patvirtinimo ir priešmokyklinis ugdymas įsigalios jau nuo 2016 metų rugsėjo.

Visuomenė į šį klausimą reaguoja ne vienareikšmiškai, vieni privalomam priešmokykliniam ugdymui pritaria labiau, kiti – mažiau. Kas vis dėlto paskatino Švietimo ir mokslo ministeriją imtis tokių įstatymo pataisų?

Kiekvienas pedagogas pasakys, kad iki mokyklos namuose augusiems vaikams paprastai būna sunkiau įsilieti į kolektyvą, sunkiau mokytis, kebliau susirasti draugų.

ŠMM atstovų teigimu, šis sprendimas brendo ilgai, senokai vyko diskusijos apie privalomo priešmokyklinio ugdymo įvedimą. Kiekvienas pedagogas pasakys, kad iki mokyklos namuose augusiems vaikams paprastai būna sunkiau įsilieti į kolektyvą, sunkiau mokytis, kebliau susirasti draugų.

Ankstyvajam vaikų ugdymui skiriamas vis didesnis dėmesys visoje Europoje. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi pradžią, į mokyklą keliauja keturmečiai – penkiamečiai.

„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis Europos valstybių būtent šiuo metu peržiūri vaikų ankstyvojo ugdymo programas. Lietuva, beje, viena iš 7 Europos valstybių, kuriose vaikų mokyklinis ugdymas prasideda nuo septynerių metų, daugelyje šalių mažieji į mokyklas pradeda eiti jau nuo šešerių. Būtent šiemet tai įteisino ir kaimynė Lenkija. Tačiau net ir tos valstybės, kurios turi ankstesnį mokyklinį ugdymą, svarsto apie priešmokyklinio įvedimą ar ankstinimą.

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Pavyzdžiui, Latvijoje yra įteisintas net dvejų metų privalomas priešmokyklinis ugdymas, vadinasi, į jį įtraukiami vaikai nuo penkerių metų. O, sakykime, Vengrija, privalomą kelių valandų priešmokyklinį ugdymą įteisino net trimečiams vaikams. Taigi – visa Europa juda šiomis pėdomis“, – priešmokyklinio ugdymo tendencijas kitose šalyse pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė.

Pasak Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos, institucinio ugdymo ankstinimo tendencijos Europoje matomos ne šiaip sau. L. Jankauskienė teigimu, vis daugėja tyrimų, tarp jų ir naujausi smegenų tyrimai, kurie rodo, kad minėtas vaiko amžiaus tarpsnis yra labai svarbus raidos kontekste ir jį tikslingai išnaudojus galima pasiekti puikių rezultatų.

Pašnekovė teigė, kad įrodyta nauda ne tik pačiam vaikui, tolimesniam jo gyvenimui, bet net ir pačiai valstybei: „Mažėja atvejų, kai vaikas nebaigęs mokyklos „iškrenta“ iš švietimo sistemos, nes būna jau suformuoti mokymosi įgūdžiai. Mažėja skurdo lygis, taip pat matyti ir ekonominė nauda valstybei, nes investicijos į ankstyvąjį ugdymą atsiperka.“

Pasiruošimas – labai svarbu

L. Jankauskienė teigimu, priešmokyklinis vaikų ugdymas, nors kartais ir neatkreipiame į tai pakankamai dėmesio, turi labai didelę reikšmę. „Pati mokymosi pradžia iš tiesų ir labai svarbi. Nuo to, kokie pirmieji žingsniai, priklauso labai daug. Kartais net, ar jam seksis mokykloje, ar išvis patiks mokytis. Jei vaikas atėjo į mokyklą iš asocialios šeimos ir iki tol nelaikė pieštuko ir nevartė knygelės, o kiti – jau beveik skaito. Įsivaizduokite, kaip sunku jam įsilieti į ir mokytis kartu su kitais. Vaikas savaime pradeda jaustis negerai“, – kalbėjo Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja.

Tai tikrai nereiškia, kad šešerių metų vaikai bus sodinami į suolus ir visą dieną ten sėdės. Priešmokyklinis ugdymas vyks žaidimo forma.

Pagrindinis privalomojo priešmokyklinio ugdymo tikslas, pasak pašnekovės, bus paruošti vaiką mokyklai, tačiau nebūtinai tik žiniomis. „Priešmokyklinio ugdymo programos buvo kruopščiai rengiamos. Tai tikrai nereiškia, kad šešerių metų vaikai bus sodinami į suolus ir visą dieną ten sėdės.

Priešmokyklinis ugdymas vyks žaidimo forma, tačiau bus stengiamasi išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Išgirsti klausimą ir pamėginti į jį atsakyti, susitvarkyti savo daiktus ir daug kitų panašių dalykų“, – kalbėjo L. Jankauskienė.

Įstatymo pataisos numato, kad vaikams bus privalomas metų priešmokyklinis ugdymas. Jame nedalyvavę vaikai mokyklos pradėti negalės. Tai, kur bus teikiamas priešmokyklinis ugdymas, L. Jankauskienės teigimu, savivaldybių kompetencija. Tai gali būti ir mokykla, ir darželis, ir koks nors centras. Svarbiausia, kad priešmokyklinio ugdymo programa ir pedagogai atitiktų įstatyme numatytus reikalavimus.

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Tėvai norėtų pasirinkimo galimybės

Prieš mokyklinio ugdymo idėją tėvai palaiko ir ankstyvo vaiko švietimo nauda tikrai neabejoja, tačiau kai kurie jų kelia klausimą, kodėl tėvams nepalikus pasirinkimo galimybės?

Tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė įžvelgė dvi šio klausimo puses. „Visų pirma, matyt, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, iš kokio aplinkos vaikas ateina į ugdymo įstaigas. Jei iš palyginti skurdžios aplinkos, tada priešmokyklinis ugdymas jam tikrai naudingas. Tai būtų tikrai privalumas. Tačiau pažiūrėjus kitu kampu, matyti, kad dabar priešmokyklinis ugdymas – tai ruošimas pirmai klasei.

Tai nėra vaiko kvietimas įvairiomis prasmėmis turiningai praleisti dar vienus vaikystės metus. Neretai jie vis dėlto susodinami į suolus ir apkraunami įsipareigojimais bei darbais. Sakykime, yra nemažai ir hiperaktyvių vaikų, kurie dresuojami ir verčiami sėdėti ir jiems sakoma, „o kas bus mokykloje“. Taigi tokiu atveju, manau, kad nei tėvai, nei vaikai tokiu pirmuoju susipažinimu su instituciniu ugdymu nėra patenkinti“, – nuomonę dėstė pašnekovė.

Anot J. Lipkevičienės, galbūt reikėtų palikti tėvams pasirinkimo galimybę – leisti į priešmokyklinę grupę ar ne.

Anot J. Lipkevičienės, yra išties nemažai šeimų, kurios gali ir nori savo vaiką ugdyti ir lavinti įvairiomis prasmėmis ir geba jį puikiai paruošti mokyklai, todėl galbūt reikėtų palikti tėvams pasirinkimo galimybę – leisti į priešmokyklinę grupę ar ne.

Argumentų, kodėl nepaliko tėvams pasirinkimo galimybės, L. Jankauskienė turėjo kelis: „Visų pirma, šiuo metu apie 96 proc. šešiamečių jau ir taip dalyvauja priešmokykliniame ugdyme, taigi nei vaikams, nei jų tėvams tai neturėtų būti itin didelė naujovė. Dėl kokybės, kaip minėjau, priešmokyklinio ugdymo programos yra peržiūrėtos ir atnaujintos, priešmokyklinis ugdymas bus paremtas žaidimo formas, o ne akademiniu mokymu. Kodėl nepalikome pasirinkimo galimybės?

Labai svarbu į priešmokyklinį ugdymą įtraukti visus vaikus, o ypač tuos likusius 4 proc. Nes būtent jiems dažniausiai ir kyla sunkumų, problemų. Tai gali būti asocialių šeimų vaikai, kurių niekas neugdo ir atėję tik į pirmą klasę jie pajunta atskirtį“, – kalbėjo Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja, pabrėždama, kad priešmokyklinis ugdymas reikalingas kiekvienam vaikui.

Tai gali būti asocialių šeimų vaikai, kurių niekas neugdo ir atėję tik į pirmą klasę jie pajunta atskirtį.

Teigiamas žingsnis

Vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segalas priešmokykliniam vaikų ugdymui pritarė ir įvardino kelias priežastis, kodėl jis naudingas mažiesiems. „Visų pirma, priešmokyklinis ugdymas tikrai išspręstų vaikų adaptacijos mokykloje problemą.

Antra, aišku, priklausomai nuo to, kokia bus ta programa, bet veikiausiai vaikai anksčiau pradės ugdyti mokymosi įgūdžius. O tai – labai svarbu. Turime suprasti, kad kuo daugiau vaikai turės visokeriopos patirties – ir bendravimo, ir akademinio raštingumo, ir kitų įgūdžių, tuo geriau jam seksis ateityje“, – kalbėjo psichologas.

Paklaustas, ar ne per anksti šešerių metų vaiką ruošti akademiniam gyvenimui, A. Segalas tikino, kad jei tai daroma tinkamai – ne: „Jei klausiate, ar penkerių, šešerių metų vaikas geba mokytis. Atsakysiu, aišku, kad taip. Tik reikia pasirinkti tinkamas priemones, kelius, kaip jį sudominti ir panašiai. Tai įvykdžius, kaip minėjau, ateities mokymosi rezultatai tikrai turėtų būti geresni“, – teigė pašnekovas.

Be kita ko, psichologas pridūrė, kad kalbant apie mokyklos, švietimo įstaigų indėlį į vaikų ugdymą nevertėtų pamiršti ir tėvų. Atiduoti į ikimokyklinę grupę ir įsivaizduoti, kad po 13 metų turės gyvenimui labai gerai paruoštą vaiką, nes viską padarys pedagogai, – labai klaidingas. Tėvai turi dalyvauti visuose ugdymo etapuose ir procesuose – tai vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

Ikimokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų infrastruktūros modernizavimui ir aprūpinimui priemonėmis, skatinančioms vaikų kūrybiškumą, planuojama skirti per 20 mln. Eur 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Kaip padidinti  tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą ir vaiko ugdymą? Nors oficialūs tėvų susirinkimai – tik labai nedidelė šio proceso dalis, apklausos rodo, kad net ir tokia įsitraukimo forma vis mažiau patraukti tėvams. Ar sutinkate, kad aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime yra būtinybė, o ne pasirinkimas? Ko reikia, kad tėvų susirinkimai nebūtų ignoruojami? Su kokiais sunkumais susiduriate spręsdami vaikų  problemas mokykloje?

Mokytojai, tėveliai, kciečiame pasidalinti savo mintimis. Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame adresu tevu.susirinkimas@15min.lt. Įdomiausius laiškus publikuosime.

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

 

Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai