Pirmadienį MO muziejuje pristatytas lietuvės žurnalistės ir režisierės Viktorijos Mickutės virtualios realybės filmas „Palmių aliejaus prakeiksmas“. Judėjimas „Be palmių aliejaus“ kviečia pamatyti trumpametražį filmą, kurį visą savaitę (liepos 22-26 d.) galės išvysti muziejaus lankytojai ir akis į akį susidurti degančiais atogrąžų miškais bei žūstančiais gyvūnais.
Šis dokumentinis filmas šiemet prestižiniuose interneto medijų „The Webby Awards“ buvo nominuotas geriausio panoraminio (360 laipsnių) filmo kategorijoje, rodytas Šefildo dokumentinių filmų festivalyje. Filmo autorė – žurnalistė ir režisierė Viktorija Mickutė, dirbanti tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ multimedijos turinio padalinyje „Contrast“.
Filmas atkreipia dėmesį į opią palmių aliejaus problemą – dėl augančios šio produkto paklausos Pietryčių Azijoje masiškai iškertami atogrąžų miškai, nyksta vertinga augalija ir gyvūnija. Vietoje atogrąžų miško sodinamos alyvpalmių plantacijos. Autorės teigimu, ją labiausiai šokiravo miškų kirtimų mastai. „Kai stovi ant kalno ir matai tik rudai raudoną žemę be jokios augalijos, apima jausmas, tarsi stebi laukinės gamtos kapines. Teko filmuoti kaip su buldozeriu naikinamas miškas – viskas sulyginama su žeme. Tokie vaizdai labai paveikia“, – pasakojo filmo režisierė.
Naudojant virtualios realybės akinius, žiūrovai turės galimybę „pasivaikščioti“ po džiungles, pamatyti iš arti, kaip naikinami atogrąžų miškai ir kaip dėl to kenčia vietos bendruomenė.
Renginio metu pristatyta ir meninė instaliacija apie palmių aliejaus grėsmę, vyko diskusija, kurioje raginta atkreipti dėmesį į miškų naikinimą.
„Piktinamės lietuviškų miškų naikinimu, tačiau retai susimąstome, kad atogrąžų miškų naikinimas lemia globalų klimato atšilimą, kurio padarinius jaučiame vis labiau. Klimato kaita nepripažįsta valstybių sienų ir tai, kas vyksta kituose regionuose, atsiliepia mums tiesiogiai. Raginame nepirkti maisto, kosmetikos, biodyzelino ir kitų gaminių, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. Gyventojų sąmoningumas – stiprus ginklas“, – teigė Domantas Tracevičius „Be palmių aliejaus“ judėjimo vadovas.
Net 50 proc. produktų, esančių prekybos centruose, sudėtyje turi palmių aliejaus. Kasdien suvartojant produktų, kuriuose yra bent 5 gramai palmių aliejaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 proc. Aukštoje temperatūroje perdirbamas palmių aliejus išsiskiria organizmui pavojingus kancerogenus.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas teigė, kad Lietuvoje itin svarbus švietimas, kadangi daugelis šalies gyventojų nesuvokia katastrofiškų atogrąžų miškų deginimų ir palmių aliejaus naudojimo pasekmių. „Reikia suprasti, kad ne tik palmių aliejaus gaminimas, bet ir naudojimas yra didžiulis blogis. Turime domėtis ir informuoti, todėl itin svarbi edukacija ir švietimas Lietuvoje“, – teigė R. Lapinskas.
Pristatymo metu diskusijoje dalyvavo ir Tarptautinio Birutė Galdikas Gamtosaugos Labdaros ir Paramos Fondo atstovė Alvyda Andriekutė, kuri plačiau papasakojo apie vieną sparčiausiai nykstančių gyvūnų rūšių – orangutangų – naikinimą.
Visoms išlikusioms orangutangų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų. 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutangų, o tuo tarpu 1973 m. jų buvo apie 288 500.
Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto, kuriuose kažkada buvo atogrąžų miškai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau praplėsti plantacijas, kertamos ne tik džiunglės, bet ir sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija ir daugėja pavojingų gaisrų.
2000–2001 metais, metinė palmių aliejaus gamyba sudarė 24,3 mln. tonų. Nuo to laiko pasaulinė palmių aliejaus gamyba sparčiai augo. 2012–2013 m. pasaulinė produkcija sudarė jau 56,378 mln. tonų. Šiuo metu pasaulinė produkcija siekia 65,495 mln. tonų. Analitikų skaičiavimais, iki 2020 m. gamyba padidės dvigubai, o iki 2050 m. net trigubai. Dėl masiško ir negailestingo miškų kirtimo kasdieną išnyksta 137 gyvūnų rūšys.
Judėjimas „Be palmių aliejaus“ skatina lietuvius domėtis opia problema ir keisti skaudžią statistiką. „Nebūtina važiuoti į atogrąžų miškus, savanoriauti Indonezijoje ar Malaizijoje. Padėti galite ir čia Lietuvoje, pradėdami nuo savęs. Mažinkime palmių aliejaus vartojimą, skaitykite maisto produktų etiketes“, – siūlo „Be palmių aliejaus“ judėjimo atstovai.
