Pirmą kartą į Kopenhagą Marija Bukauskaitė atvyko prieš šešerius metus. Buvo iškeliavusi metus padirbėti savanore į Zambiją, o tada sugrįžo į... Kopenhagą. Dabar studijos Verslo akademijoje beveik baigtos, tad belieka suktis tarp kelių darbų, savanorystės projektų ir Danijos sostinės plačiai siūlomų laisvalaikio pagundų.
Tiesa, kartais darbą ir malonumus galima suderinti – Marija dirba „Global Copenhagen“ gyvos muzikos klube: yra atsakinga už barą, buhalteriją ir koncertų vadybą. Šis klubas gana unikalus visoje Europoje, nes jame pasirodo tik „world music“ stiliumi grojančios grupės ir atlikėjai, kaip Fela Kuti ir „Egypt 80“, Orlando Julius Ekemode ir „The Heliocentrics“, „Bixiga 70“.
Be viso to, lietuvė – „Turning Tables“ organizacijos savanorė. „Danijoje šiuo metu dirbame su jaunuoliais, kurie gyvena pabėgėlių stovyklose. Esu projektų vadybininkė, prisidedu prie finansų tvarkymo, atsakinga už instruktorių grupę – fotografus, muzikantus, filmų kūrėjus, su kuriais vykstame į pabėgėlių stovyklas 5–6 savaitėms ir rengiame filmų, muzikos, fotografijos mokymus.“
Charakteris
Čia niekada nesijaučiu nesaugiai. Dažnai savaitgaliais baigiu darbą 2–3 val. nakties ir dviračiu riedu namo.
„Kopenhaga – labai judrus ir organiškas miestas. Man patinka, kad jis yra lygumoje ir viską lengva pasiekti dviračiu. Kopenhaga šiek tiek pasakiška: žali žalvariniai senų namų stogai primena Hanso Christiano Anderseno pasakas. Čia niekada nesijaučiu nesaugiai. Dažnai savaitgaliais baigiu darbą 2–3 val. nakties ir dviračiu riedu namo. Per visus metus nė karto nebuvau patekusi į nesaugią ar nemalonią situaciją. Danijos žmonės labai vertina jaukumą, tai dalis jų gyvensenos, todėl čia yra nemažai mielų kavinukių. Danai nemėgsta užuolaidų ir prie to reikia priprasti – vietiniai gyvena gana atvirai. Vakarais pakeliui namo gali matyti šeimas, susirinkusias prie stalo ar žiūrinčias filmą. Tai suteikia gyvybės tuščioms gatvėms.
Nors miestas darganotas ir vėjuotas, bet pavasarį ir vasarą jis įgauna spalvų. Žmonės sėdi gatvėse, smagiai leidžia laiką. Čia neįtikėtinai jauku, kai šilta ir šviečia saulė. Rekomenduoju Kopenhagą apžiūrėti plaukiant laivu – aš irgi kartais taip darau. Į jį galima įsėsti Senajame uoste (Nyhavn). Ir pats uostas labai jaukus, lankytojų laukia mažos kavinaitės, barai, kelios ledainės. Kai geras oras, žmonės tiesiog įsitaiso ant prieplaukos krašto ir moja praplaukiantiems turistams – puiki pramoga nenorintiems užsibūti kavinėse.“
Vasara
„Vasarą miestas labai aktyvus: vos ne kas savaitę vyksta koks nors džiazo, roko, regio festivalis, koncertas ar paradas.
Vienas žinomiausių Danijoje – Roskildės festivalis, vykstantis 30 km į vakarus nuo Kopenhagos. Šiame renginyje tikrai verta apsilankyti, jei norite pamatyti vieną didžiausių Europos festivalių, į kurį užsuka apie 130 tūkst. žmonių ir kuriame skamba daug geros muzikos.“
Transportas
„Kopenhagoje dviračių žymiai daugiau nei mašinų. Pamenu, kai pirmą kartą atvažiavau ir išlipau Centrinėje geležinkelio stotyje, mane šokiravo jų gausa! Galima išsinuomoti iš kompanijų arba pasiskolinti vieną iš elektrinių miesto dviračių. Beveik niekada nesinaudoju viešuoju transportu: minu pedalus ir per lietų, ir per sniegą ne todėl, kad norėčiau sutaupyti, – tai žymiai greitesnis ir patogesnis būdas judėti aplink miestą. Dviračiu nuo mano namų iki darbo – 15 min. kelio, jei važiuočiau viešuoju transportu ir eičiau – 30–40 min. Kasdien Kopenhagoje važinėja per 250 tūkst. dviratininkų.
Autobusai ir traukiniai kainuoja 25 Danijos kronas (apie 3 eurus). Tiek pat – metro, kurio yra dvi linijos, einančios per miestą. Iš oro uosto centras pasiekiamas maždaug per 20 min.“
Rajonas
„Aš gyvenu Norrebro rajone, viename spalvingiausių mieste. Šioje dalyje lengva pamiršti, kad esi svetimšalis, nes tik išėjęs iš namų į gatvę susiduri su įvairiomis kultūromis ir rasėmis. Tai puikus rajonas, kuriame daugybė kultūrinių vietų: pora koncertų salių, kultūros namų, pilna mažyčių galerijų, kavinukių. Mano itin mėgstamos – „Arabica“ ir „Props Coffee Shop“, abi įsikūrusios Blagardsgade. Panašių kavinių, nedidelių dizaino parduotuvėlių, galerijų apstu ir Jaegersborggade. Nemažai etninių restoranų, kuriuose galima paragauti etiopiškų, turkiškų, vietnamietiškų, libanietiškų, kitokių patiekalų. Tikrai geras etiopiško maisto restoranas – „Maʼed“ Griffenfeldsgade. Dar viena mėgstama kavinė – „Pussy Galoreʼs Flying Circus“ Sankt Hans Torv. Nors pavadinimas juokingas, joje gamina skanų maistą, galima išgerti vietinio „Norrebro“ alaus.
Kopenhagoje nelengva rasti butą nuomai, bet tai nėra neįmanoma – nuomojuosi jį su dviem draugėmis. Per ketverius metus turėjau persikelti keturis kartus ir naują vietą visada rasdavau per 2–3 savaites.“
Laisvalaikis
Čia dauguma labai vertina laiką su draugais ir namiškiais. Šeima danams – šventas dalykas.
„Nemažai dirbu, tad laisvo laiko turiu ne kažin kiek. Dažniausiai einu į koncertus, filmus, kultūrinius renginius, kartais – barus. Gyvenu aktyviai, lankau jogą, baseiną, važinėju dviračiu už miesto. Vietiniai irgi mėgsta aktyvų laisvalaikį, nors, turbūt, teisingiausia sakyti, kad skirtingi žmonės daro skirtingus dalykus. Bet čia dauguma labai vertina laiką su draugais ir namiškiais. Šeima danams – šventas dalykas. Tėvai niekada nedirba viršvalandžių ir stengiasi kuo daugiau bendrauti su artimaisiais.
Visada kviečiu draugus užsukti į klubą, kuriame dirbu (Norrebro, Norre Alle 7). Man taip pat patinka „Jazzhouse“: šiame sename istoriniame klube miesto centre (Niels Hemmingsens Gade 10) vyksta ne tik džiazo, bet ir nemažai eksperimentinės muzikos koncertų. Dar vienas mėgstamas – „Loppen“, esantis Kristianijoje: jame skamba labai skirtinga muzika.
Miesto centre yra ir „Tivoli“ atrakcionų parkas – vienas seniausių pasaulyje. Jo kopija net parduota Japonijai. Parkas gana didelis, po jį tikrai įdomu pasivaikščioti. Raskite laiko ir centre esantiems Karališkajam ir Botanikos sodams aplankyti.“
Maistas
„Esu veganė. Deja, Kopenhagoje nedaug veganiškų kavinių. Labiausiai mėgstu „42°Raw“ (Pilestraede, Norrebro) ir skanių vegetariškų patiekalų restoraną „Morgenstedet“ (Kristianija). Pirmojoje rekomenduočiau užsisakyti veganiškų suvožtinių, salotų ar skanėstų, antrajame dažnai valgau troškinių. Dar visai nebloga vieta – „Cafe N“: labai jauki, marokietiško stiliaus, su gausybe spalvotų pagalvėlių ir gėlių – taip pat Blagardsgade. Šioje gatvėje yra pora arabiškų parduotuvių, kur galima pigiau įsigyti šviežių daržovių ir vaisių (čia jie žymiai skanesni). Kas mėgsta jūrų gėrybes ir žuvis, puiki vieta pavakarieniauti centre – „Osteria 16“ (Haderslevgade 16).
Kai noriu ramiai praleisti vakarą, mielai užsuku į barą „Kester Thomas“ miesto centre. Labai jauki aplinka, nuolat besikeičiantis meniu ir draugiški darbuotojai.“
Parduotuvės
„Populiariausia gatvė, kurioje yra daugybė žinomų dizainerių ir didžiųjų mados tinklų parduotuvių, – Stroget. Ji ilga, išsišakojusi į keturias puses. Viename gale – parlamentas, kitame– Rotušė, trečiame – Norreport stotis, ketvirtame – Nyhavn. Gatvėje galima rasti viską: pradedant „Louis Vuitton“ ir „Max Mara“, baigiant „Mango“ ir „Zara“. Čia irgi pilna restoranų, kavinių, bet, kaip ir daugelyje šalių, tokiose vietose jie gana prastos kokybės, o meniu sukurtas tiems, kurie užsuka vieną kartą ir niekada nebegrįžta. Šioje gatvėje galėčiau rekomenduoti „Cafe Norden“ ir „Cafe Europa“. Jei norite papietauti ar vakarieniauti centre, geriau eikite į Senąjį uostą.
Ieškantiems neturistinių taškų verta pasivaikščioti po Norrebro ir Kristianiją – tai visai kitokie rajonai. Norrebro yra nemažai jaukių gatvelių su jaukiomis kavinukėmis, nedidelėmis drabužių ir aksesuarų parduotuvėlėmis.“
Menas
„Būtinai aplankykite šiek tiek už miesto esantį, bet labai įdomų moderniojo meno muziejų „Louisiana“. Taip pat – Nacionalinę meno galeriją ir didžiulę meno galeriją „Glyptoteket“.
Nuo seno itin unikali yra Kristianija su savo galerijomis, restoranais, barais, vykstančiais koncertais. Kažkada tai buvo senos apleistos kareivinės. Jas 1970-aisiais okupavo hipiai, norėdami sukurti jaukią ir laisvą vietą. Rajonas prieš porą metų laimėjo bylą teisme ir dabar jis priklauso Kristianijos žmonėms. Tai lyg atskira valstybė Danijoje. Per visus gyvavimo metus čia buvo nemažai problemų dėl skirtingų mafijos grupuočių, kurios naudojo Kristianiją kaip tašką, kur galima pirkti ir parduoti narkotikus. Šiuo metu čia vis dar nesunku įsigyti „žolės“. Nors tai nelegalu Danijoje, ją pardavinėja išsidėlioję ant prekystalių.“
