Širdžių princesė, elegantiška dama, filantropė, moteris, kuri visiems laikams įėjo į istoriją. Nelaiminga meilė, romanai su kitais vyrais ir alinantis širdies skausmas ją persekiojo ne vienerius metus...
Prieš 17 metų, 1997-ųjų rugpjūčio 31 dieną, princesė Diana pakliuvo į tragišką autokatastrofą. Būdama vos 36-erių metų ji paliko šį pasaulį, o jos mirtis bei aplinkybės, kodėl taip nutiko, linksniuojamos iki šiol. Kuriami filmai, leidžiamos biografinės knygos, nenutyla princesę pažinojusių asmenybių paskalos, tačiau, kas dėjosi jos gyvenime, tegalime spėlioti.
Ne visada būti princese – tai palaima. Nei titulas, nei pinigai niekada nedovanos to, ko iš tikrųjų trokšti – šeimos, meilės, galiausiai bent nuoširdaus apkabinimo.
Princesė Diana buvo tipiška Pelenė, 1961 metais gimusi Johno Edwardo Spencerio ir Frances Spencer šeimoje. Ji buvo trečioji šeimos duktė, todėl tėvai neslėpė nusivylimo jos gimimu, nes labai laukė ir tikėjosi vyriškos lyties įpėdinio, turėjusio pratęsti Spencerių giminę. Naujagimę pavadino Diana – motinos ir vienos Spencerių prosenelės garbei. Diana turėjo dar dvi seseris – Sarah ir Jane bei jaunesnį brolį Charlesą.
Paisant aristokratiškų tradicijų, mergaitė iš pradžių mokėsi Norfolke, o vėliau persikėlė į Kentą – mokyklas, kuriose vyravo švarutėlė reputacija ir didinga istorija. Kaip ir daugelis jos amžiaus merginų, Diana galvojo ir svajojo apie princą ant balto žirgo. Tačiau žinant, kas jos laukė ateityje, atrodo, nė nesitikėjo, kad princesių kelias tikrai ne rožėmis klotas. Užtenka pažvelgti į kitas didžias pareigas užėmusias damas, kurių likimo vingiai susiklostė dar painiau ir skaudžiau.
Tačiau tikimybė, kad jos gyvenimas bus susietas su princu ne iš pasakos, o realybėje, buvo labiau nei tikėtina. Jaunoji Diana su princu Charlesu ir jo tituluotais giminaičiais buvo ne kartą susitikusi vaikystėje, tačiau tuo metu ji buvo apvalutė, nerangi mergaitė, kurios pagrindinė savybė buvo drovumas. O štai jos sesuo Sarah – tikra gražuolė, ryški, mokanti bendrauti, lengvai susipažino su princu Charlesu ir netgi kurį laiką draugavo. Tuomet niekas nebūtų net numanęs, kad kada nors būtent princesė Di taps tokia persona, apie kurią žinos visas pasaulis.
Po to, kai baigė mokyklą, Diana tėvo nurodymu buvo išsiųsta į privatų pensioną Šveicarijoje, kur turėjo pasiruošti tinkamam žmonos, mamos ir šeimininkės vaidmeniui. Po kelių metų nuobodžių ir kankinančių užsiėmimų etiketo įvairovėmis, mezgimu, siuvimu ir visais kitais dalykais mergina pagaliau baigė išsilavinimo puoselėjimą ir grįžo atgal į mylimą Londoną. Tuo metu jai buvo vos 18 metų, mergina labai domėjosi muzika ir šokiu, tad išsinuomavusi butą, jaunoji aristokratė pasinėrė į sostinės gyvenimą. Ir nors ji bet kada galėjo remtis į savo tėvų finansinį palaikymą, Diana tvirtai nusprendė, kad gyvenimui užsidirbs pati, tad nesigėdijo nė vieno darbo ir su noriai kibo į vaikų auklėtojos darbą.
Ir štai pasirodo princas... ant balto žirgo?
Sunku patikėti, kad ateityje ledi Di taps kone mylimiausia karališkosios šeimos atstove! Atsitiko taip, kad, reporteriai 1980-ųjų pradžioje užtiko princo Charleso kompanijoje mielą, jauną, tačiau drovią merginą. Savaime aišku, kad pasaulinė spauda akimirksniu atkreipė dėmesį į tą, kuri greitai tapo droviąja Di, vėliau puikiai visiems pažįstamą kaip širdžių princesė Diana. Ji suprato, kad jos gyvenimo etapas nė iš tolo neprimena pasakos – nuolatinis dėmesys, fotografų blykstės galėjo bet ką išvesti iš proto. O jeigu žvilgtelėtume į faktą, kad vėliau būtent dėl paparacų kaltės galėjo įvykti tragiška avarija... Tačiau moteris žinojo, kaip elgtis, kada ir ką pasakyti, o kada – verčiau prikąsti liežuvį.
Nieko keisto, kad 1981-aisiais įvyko vestuvės – taip lauktos ir dabar vadinamos vienu įspūdingiausiu XX amžiaus įvykiu. Dešimtys tūkstančių anglų užpildė didmiesčio gatves, milijonai visame pasaulyje prilipo prie televizorių ekranų, kad galėtų pažiūrėti, kaip Pelenė tampa princese. Diana negalėjo neįtikti – ji buvo jauna, simpatiška, savarankiška, darbšti, su puikia reputacija, išaugusi šeimoje, puoselėjančioje tuometes vertybes ir tradicijas.
Pakanka prisiminti, kaip atrodė princesės suknelė – tai buvo kur kas daugiau nei princesiškas, amą atimantis apdaras: pasiūta iš 40 metrų dramblio kaulo šilko, papuošta perlais, blizgučiais, nėriniais, o ant galvos blizgėjo prabangi tiara. Tikra princesė iš pasakų knygos!
Suknelę kūrė Davidas ir Elizabeth Emanueliai, kurie teigė, jog suknelė turi būti tokia, kad pakliūtų į istoriją (tai jiems tikrai pavyko), tačiau turi patikti ir būsimai princesei. Įdomus ir tas faktas, kad princesė Diana kentėjo nuo mitybos sutrikimų, t. y. bulimijos, todėl 14 dydis jai buvo gerokai per didelis, kadangi ji sublogo iki 10-to... Tačiau tokios pūstos suknelės tapo itin populiarios ir netgi dabar kai kurios moterys save vestuvių dieną įsivaizduoja būtent su tokiu drabužiu.
Dianai vestuvių dieną buvo vos 20 metų, o princas įkopė į Kristaus amžių. Tačiau tikrai ne metų skirtumas tapo jų istorijos griūtimi. Dar ir dabar smalsaujama, ar apskritai princas Charlesas mylėjo šią žavią moterį? O gal tai tebuvo gudrus ir visiems išganingas sandėris, kurio pagrindine preke tapo jaunutė ir meilės bei šeimos ištroškusi Diana?
Labai greitai po ne itin vykusio medaus mėnesio karališkoje šeimoje pasirodė atžalos – 1982-aisiais metais birželio 21 d. gimė princas Wiliamas, o 1984-aisiais rugsėjo 15 d. pasaulį išvydo princas Henry, geriausiai žinomas Harry vardu.
Diana stengėsi, kad jos vaikai gyventų kaip įmanoma paprastesnį, o ne pakylėtą, dangišką gyvenimą. Ir nors princas Charlesas ir jį palaikanti motina karalienė Elisabeth II prieštaravo, princai lankė paprastą mokyklą, eidavo į kino teatrą ar atrakcionus niekuo neišsiskirdami iš savo bendraamžių.
Kodėl santuoka subyrėjo?
Diana buvo labai aktyvi labdarų organizatorė. Ji pasirinko penkias labdaros sritis – Raupsuotųjų misiją, labdarą benamiams, Valstybinę sergančiųjų AIDS globą, Karališkąją Marsdeno onkologijos ligoninę ir Greit Ormond Strito vaikų ligoninę. Būten jos labdaringa veikla ir gebėjimas nuoširdžiai ir atvirai, paprastai bendrauti su bet kokio sluoksnio žmonėmis darė įspūdį ir jos vaikams, ir visam pasauliui.
Tačiau ar jai pavyko rasti bendrą kalbą su savo vyru? Dianą mylėjo ir gerbė visame pasaulyje, laikė ją pačia laimingiausia moterimi, tačiau kai ji 1995-asiaisis davė interviu, britai tiesiog prilipo prie televizijos ekranų. 1995 m. princesė Diana BBC kanalui teigė, kad visada galvojo, jog ji ir princas Charlesas buvo puiki komanda... Diana kalbėjo su liūdesiu, o santuoką vadino tokia pasaka, kurią norėjo matyti kiti. Ji prasitarė ir apie tai, kad santuokoje jau seniai yra trečias žmogus, Kornvalio kunigaikštienė Camila Parker-Bowles. Vyrauja netgi tokios nuomonės, kad princui Charlesui jo žmona atsibodo būtent dėl to, kad buvo per jauna ir neįdomi karališkajame guolyje...
1996-aisiais metais princesė Diana tapo laisva moterimi. Ji neteko teisės vdintis karališkąja didenybe, tačiu išsaugojo Velso pincesės titulą ir titulą žmonių širdyse. Juk iš tikrųjų ji niekada netroško tapti karaliene!
Tikri ir tariami meilužiai
Biography.com pateikia nemažą princesės Dianos meilužių sąrašą, tarp kurių minimas asmeninis sargybinis Barry Mannakee, žuvęs motociklo avarijoje 1987-aisiais, vėliau jojimo treneris Jamesas Hewittas, netgi vadinamas biologiniu princo Herry tėvu! Tačiau šis „faktas“ vėliau buvo paneigtas, nors panašumų tarp jų galima įžvelgti plika akimi. Garbės nusipelnė ir verslininkas Jamesas Gilbey, kuris buvo pagautas kalbantis su princese intymiomis temomis telefonu, princo Charleso draugas Oliveris Hoare’as, teigiantis, kad su princese suartėjo 1992-aisiais po jos tėvo mirties. Įdomiausia tai, kad tarp meilužių minimas ir garsusis dainininkas Bryanas Adamsas, kurio buvusi draugė tikina, kad dainininkas ir Diana tikrai turėjo intrigėlę. Dar vienas meilužis – pakistanietis širdies chirurgas Hasnatas Khanas, vadinamas pačia didžiausia šios drąsios ir žavios moteris meile, nuo kurio, sklido gandai, ji net laukėsi kūdikio, kai žuvo nelemtoje avarijoje...
Visgi, paskutiniu jos palydovu tapo Dodi Al-Fayedas, su kuriuo santykiai tęsėsi vos kelis mėnesius. Princesė ir toliau buvo persekiojama žurnalistų, reporterių, fotografų, kadangi jie troško kuo daugiau sužinoti apie savo mylimąją Dianą. Atrodo, kad su naujuoju mylimuoju moteriai atsivėrė devintas dangus – ji buvo lepinama, garbinama, ir pagaliau jautėsi mylima... Niekas nė nenumanė, kad porelės ateitis taps pasauliniu įvykiu, priversiančiu lieti ašaras tūkstančius žmonių.
Tą naktį, rugpjūčio 31-ąją, porelė, išsliūkinusi pro kitą Paryžiaus viešbučio „Ritz“ išėjimą, susiruošė į Dodi namus. Jie sėdo į apsaugininko Henry Paulo vairuojamą automobilį. Tačiau fotografai nesnaudė lėkdami iš paskos... Henry vis stipriau spaudė akceleratoriaus pedalą, kol tunelyje greitis siekė gerokai daugiau nei 140 km/h (kai kur rašoma ir 180 km/h). Tuo metu vairuotojas nebesuvaldė mašinos ir trenkėsi. Pats Henry Paulas ir Dodi Al-Fayedas žuvo akimirksniu, o vienintelė likusi gyva princesė Diana, deja, irgi paliko šį pasaulį dėl sudėtingų traumų, patirtų avarijos metu.
Išėjusi, bet likusi amžiams
Sunku apsakyti, kokie jausmai tvyrojo visų šios istorijos žmonių viduje: tų, kurie buvo šalia princesės ilgus metus; tų, kurią ją mylėjo; tų, kurie galbūt ir nemėgo... Daugiausia pylos ir kaltinimų krušos sulaukė fotografai, jau seniai peržengę bet kokią ribą, esą jų fotoaparatų blykstės apakino vairuotoją, ir tragedija tapo neišvengiama.
Tiesa, ir pats vairuotojas vėliau buvo apkaltinas, jog jo kraujyje rasta antidepresantų, o alkoholio kiekis kraujyje pribloškė ir visko mačiusius. Paskui iškelta ir kita versija, kad automobilio stabdžių sistema buvo sudėtinga ir „kaprizinga“. Dar vieni sklandantys gandai, kad vairuotojas visai nebuvo girtas – princesę ir jos draugą, kurie tariamai buvo susižadėję, taip „pašalino“ žmonės, troškę, kad pora nebūtų kartu. Šią mintį itin palaikė Dodi Al-Fayedo tėvas, apkaltinęs Bakingemo rūmus, kurie savo ruožtu pareiškė, kad tai visiška nesąmonė. Kad šis žaidimas tęsiasi, jau savaime aišku iš to, kad Diana visad liko žmonių širdyse. 2013–aisiais pasirodęs Oliverio Hirschbiegelio filmas, sulaukė išties labai nekokių ir prieštaringų vertinimų...
Pati princesė amžino poilsio atgulė savo gimtoje žemėje, nedidelėje saloje Althorpo dvare. Nepaprasta moteris buvo išlydėta išdidžiai, jausmingai, o Eltono Johno jai specialiai sukurta daina „Candle in the Wind“ verčia nubraukti ašarą. Ledi Di liks amžinai lyg plevenanti žvakė vėjyje, kurios užmiršti – neįmanoma...