Didžiosios Britanijos sosto paveldėtojas princas Charlesas nuo ketvirtadienio, kai jam sueina 65-eri, jau galėtų gauti valstybinę pensiją, nors dar nė nepradėjo dirbti savo svarbiausio gyvenimo darbo.
Vyriausiasis karalienės Elizabeth II sūnus sosto laukia ilgiausiai per visą šalies istoriją ir šis laukimas nebuvo lengvas.
Tačiau 87 metų karalienei mažinant savo darbo krūvį, Charlesas imasi vis svarbesnio vaidmens. Iškart po apsilankymo Indijoje jis penktadienį pavaduos karalienę Sandraugos vyriausybių vadovų susitikime Šri Lankoje. Nuo 1952-ųjų valdanti monarchė šį viršūnių susitikimą yra praleidusi tik kartą.
Prieš 20 metų Charlesas turėjo atlaikyti raginimus atsisakyti sosto paveldėjimo teisių, kai į viešumą iškilo jo romanas su Camilla Parker Bowles ir vyko skyrybos su pirmąja žmona Diana.
Tačiau Charlesas pamažu susigrąžino visuomenės palankumą ir dabar dauguma britų sosto pavaldinių mano, kad jis turėtų tapti karaliumi.
Užauginęs sūnus Williamą ir Harry populiariais jaunais vyrais, jis susikūrė žemiškesnį įvaizdį daug jėgų skirdamas labdaringiems tikslams.
Ypač svarbu ir tai, kad britai taip pat atleido Camillai, kurią jis vedė 2005-aisiais. Kažkada bombarduota neapykantos kupinais laiškais dabar ji nuolat rodosi greta jo.
„Tai buvo ilgas, ilgas kelias bandant susigrąžinti visuomenės palankumą“, – sakė Charleso biografė Penny Junor.
„Bet jis yra daug geresnėje pozicijoje ir tai matosi. Nuo tada, kai Camilla tapo jo žmona, jis tiesiog yra daug laimingesnis vyras, o laimingesnis vyras yra geresnis valdytojas“, – pridūrė ji.
„Rūpintis – mano pareiga“
Charlesas savo pensiją skirs pagyvenusių žmonių labdaros fondui, patvirtindamas savo, kaip aktyvaus filantropo, reputaciją.
„Labiau už viską jaučiu, kad mano pareiga yra rūpintis kiekvienu ir kiekvieno gyvenimu šioje šalyje, ieškoti ir rasti būdų padėčiai gerinti“, – neseniai sakė jis žurnalui „Time“.
Charlesas, kuris taip pat aktyviai palaiko aplinkosaugą, viešai reiškė savo poziciją daugeliu klausimų, nuo modernistinės architektūros, kuria bjaurisi, iki alternatyvios medicinos, kurią, daugelio gydytojų nusivylimui, remia.
Tačiau jo biografė mano, kad įžengęs į sostą jis dažniau prikąs liežuvį.
„Jis absoliučiai neturi kišti nosies į politiką“, – sakė P.Junor.
Deja, Charleso pastangos būti Didžiosios Britanijos „gailiaširdžiu princu“ dažnai lieka antrajame plane, nes ne vieną dešimtmetį daugiausiai dėmesio sulaukdavo jo meilės reikalai.
Jungtuvės su Diana 1981 metais buvo vadinamos realiame gyvenime įsikūnijusia pasaka. Tačiau laimingos pabaigos nebuvo.
Diana labai pavydėjo vyro ištekėjusiai Camillai, su kuria jis susipažino 8-ajame dešimtmetyje, ir taip pat ieškojo paguodos kitų vyrų glėbyje. Bet kai karališkoji pora 1992 metais ėmė gyventi atskirai, piktadariais buvo vaizduojami Charlesas ir Camilla.
„Šioje santuokoje mes buvome trise. Tad buvo truputį ankštoka“, – sakė Diana garsiajame savo interviu televizijai.
40 metų trunkantis pasirengimas
Charlesas neturėjo tokių gabumų viešiesiems ryšiams kaip Diana.
Kol ji visame pasaulyje akino minias, jis buvo laikomas senamadišku keistuoliu ir 9-ajame dešimtmetyje, kai domėjosi mistine filosofija ir pripažino, kad kalbasi su savo augalais, pelnė pravardę „Princas pamišėlis“.
Charlesui, kuris sosto įpėdinis yra nuo trejų metų amžiaus, buvo sunku išsiaiškinti, koks tiksliai yra jo darbas.
Po vienatve paženklintos vaikystės Bakingamo rūmuose ir internatinėje mokykloje, kurios nekentė, Charlesas studijavo Kembridže ir penkerius metus tarnavo kariniame jūrų laivyne.
Prireikė daugelio metų, kol jis apsiprato būti „rūpinimosi profesionalu“, o pakeliui ne kartą buvo suklupęs.
Tačiau jo „Prince's Trust“ („Princo fondas“) tūkstančiams jaunuolių iš nepasiturinčių šeimų padėjo rasti darbą, o jo prabangus ekologiškų maisto produktų ženklas „Duchy Originals“ labdarai surinko milijonus svarų.
Jis galiausiai taip pat įvaldė nerūpestingas viešųjų ryšių akcijas, pavyzdžiui, pernai pasirodė kaip BBC orų pranešėjas.
Charlesas gali tapti seniausiu žmogumi, kada nors įžengusiu į britų sostą, ir tai dar gali užtrukti, turint omenyje stiprią karalienės sveikatą.
Tačiau sulaukęs tokio amžiaus, kai dauguma britų eina į pensiją, Charlesas, galima tikėtis, perims iš motinos vis daugiau pareigų.
Bent jau tuomet, kai pagaliau ateis jo laikas, jis tvirtai žinos, koks tai darbas.
„Charlesas turėjo 40 metų keliauti po pasaulį, susitikinėti su pasaulio lyderiais, – sakė P.Junor. – Jis yra neįtikėtinai gerai pasirengęs.“