Kai kurie žmonės lieka ilgalaikiuose santykiuose ar santuokoje, nors patys atvirai teigia, kad juose jie jaučiasi labai nelaimingi. Anot Niujorke dirbančio psichoterapeuto Richardo B. Joelsono, šis reiškinys visuomenėje yra kur kas dažnesnis nei galėtume pamanyti.
Portalui „Psychology Today“ ilgametę patirtį turintis psichoterapeutas atskleidžia dažniausias priežastis žmonių, kurie net ir būdami nelaimingi, nesiryžta palikti jų netenkinančių santykių.
„Skyrybos man per brangu“
Kai kurie žmonės atidėlioja skyrybų procesą labai ilgą laiką prieš apsispręsdami pagaliau veikti – jei išvis kada apsisprendžia. Viena dažniausių nesiskyrimo priežasčių – piniginis klausimas. Daugelis, bijodami turto dalybų, vengdami brangių advokatų paslaugų, galiausiai apsisprendžia pasilikti kartu, nes tai paprasčiausiai – naudingiau finansiškai.
Arba vieno iš sutuoktinių apskaičiavimais – jam ar jai išgyventi vienam (-ai) paprasčiausiai neišeitų, kad ir kaip to norėtųsi. Mano praktikoje buvo pasitaikiusi savo santykiais nepatenkinta pora – jie abu svarstė apie skyrybas, tačiau manė, kad jų finansai to padaryti neleidžia, o ir atskirai gyvenant jiems paprasčiausiai neužtektų lėšų save išlaikyti. Šis supratimas motyvavo juos į savo santykius pažvelgti kiek iš kitos perpektyvos ir vietoj skyrybų, kurios jiems tuo metu atrodė brangesnis variantas, verčiau kreiptis į psichoterapeutą. Po daugelio užsiėmimų ir konsultacijų jų santuoka galiausiai buvo išgelbėta.
„Privalome likti kartu dėl savo vaikų“
Tai ganėtinai suprantama priežastis. Vis dėlto dažnai būna neaišku, ar tikrai vaikai bus laimingesni gyvendami su abiem tėvais, kurie vienas su kitu jaučiasi nelaimingi. Dažniausiai vaikai čia pasirinkimo neturi. Tėvai gyvena nuolatinio ir aktyvaus konfilkto sąlygomis, o vaikai tuo tarpu neišvengiamai sėdi pirmose eilėse ir stebi juos žalojančios aplinkos vyksmą. Vaikų psichologijai geros įtakos neturi nei tėvų konfliktai, nei tarpusavio tyla ar visiškas jausmų nebuvimas.
„Mūsų santykiai gal dar visai neblogi“
Daugeliui žmonių išėjimas iš santykių ar santuokos yra itin ekstremalus aktas, kurio derėtų vengti visais įmanomais būdais. Būtent dėl to tam tikros santykius užbaigti skatinančios priežastys jiems yra pakankamai toleruotinos, palyginus su emocine kančia išsiskyrus. Vis dėlto dėl netenkinančių santykių neretai šie žmonės praranda ir gyvenimo džiaugsmą, mat susitaikę su esama padėtimi, jie praranda ir daugelį gyvenimo impulsų. Žinoma, jei santykių apibūdinimas „dar visai neblogi“ yra pagrindas, nuo kurio dar yra įmanoma atsispirti ir juos patobulinti, apsisprendimas juose pasilikti išties gali turėti naudos.
„Išsiskyrimas yra gėdingas, bijau pripažinti nesėkmę“
Savo praktikoje šį argumentą esu girdėjęs tikrai ne vieną kartą. Gėda dėl nepavykusių santykių ar santuokos kai kuriems žmonėms paprasčiausiai yra nepriimtina, ypač jei jie yra apsupti giminaičiais ar draugais, kurie palaiko sėkmingus santykius. Dažnai tokį argumentą naudoja ir tie, kurie gyvena jau ne pirmoje santuokoje ir bijo, jog vėl nepavykus susiklostyti santykiams, jie galiausiai vėl liks vieni.
„Sėkmingų santykių vis tiek nebūna“
Tai taip pat gan dažnas argumentas likti santykiuose, kurie iš esmės daug laimės neteikia. Neretai toks požiūris susiformuoja dar vaikystėje, matant ne itin sėkmingus tėvų ar kitų artimų giminaičių santykius, arba iš nežinojimo, kaip išspręsti santykius gadinančias problemas, kurios pasitaiko visoms poroms. Kartais tereikia psichoterapeuto pagalbos, kartais padeda žvilgsnis į savo santykius iš kitos perspektyvos, o kartais vienintelis kelias – išeiti ir savosios laimės ieškoti kitur ir galbūt – su kitu žmogumi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas trukdo moteriai patirti seksualinį malonumą? Dažniausios problemos