Mūsų senoliai tikėjo aibe pačių įvairiausių prietarų, susijusių su kiekvienu gyvenimo etapu. ne išimtis ir kūdikystė. Taigi kviečiame pasidomėti populiariausiais, iš senų laikų atklydusiais prietarais...
♦ Iki šešių savaičių kūdikio aplinkiniams rodyti nevalia. Net jei netikite pikta akimi, po svečių apsilankymo mažylis gali susirgti. Nužiūrėjo? Ne, greičiausiai svečiai su savimi atsinešė naujų mikrobų. Su tokia „biologine ataka“ vaikučio imunitetas gali nesusidoroti.
♦ Kūdikiui negalima žiūrėti į veidrodį. Prietaras grindžiamas tuo, kad save išvydęs jis gali išsigąsti ir ilgai nekalbėti. Iš tikrųjų nieko panašaus – 3–4 mėnesių vaikiukai su didžiuliu malonumu stebi save veidrodyje ir šypsosi. Tad veidrodis – puikus būdas mažylį nuraminti ir užimti.
♦ Išdygus dantukui, reikia dovanoti sidabrinį šaukštelį. Šį prietarą paaiškinti labai paprasta. Sidabras pasižymi išskirtiniu antibakteriniu poveikiu. Išdygus pirmiesiems dantukams, vaikutis pradeda valgyti naujo, kieto maisto, kuris, beje, turi būti ne tik naudingas, bet ir saugus. Tuo metu, kai atsirado šis prietaras, maistas buvo gaminamas ne itin higieniškai.
♦ Kūdikių negalima kirpti, o sulaukus metukų verta nuskusti. Kirpti mažylio negalima todėl, kad neva su pirmaisiais plaukeliais nukerpamas ir jo protas. Paprastai iki metukų vaikų plaukai ir taip būna reti, švelnūs, tad kirpti paprastai nėra ko, o nuo metų jie savaime tampa tvirtesni. Skutant galima pažeisti švelnią galvelės odą ir ilgam atbaidyti mažylį nuo šukavimo.
♦ Vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs. Dėl to neva žmogus gali įsiligoti ar net numirti. Iš tiesų psichologai nerekomenduoja vaikų vadinti tėvų, senelių, draugų vardais, nes su vardu mažylis gauna ir užduotį pateisinti tėvų lūkesčius, nuolat yra lyginamas su vyresniuoju vardo savininku.