Prieskoninių žolelių įvairovė

Prieskoniniai augalai / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2012-08-08 00:37
Pasaulyje egzistuoja gausybė prieskoninių augalų. Savo valgiaraštyje jų naudojame tik mažą dalelytę...

Jei esate smalsi, eksperimentus ir naujoves mėgstanti šeimininkė, gana platų prieskoninių augalų sąrašą galite rasti, pavyzdžiui, „Vikipedijoje“. Na, o mes pateikiame keletą mėgstamiausių ir pas mus bene populiariausių. Jei jais dar negardinate patiekalų, galbūt paskaičius pagaus įkvėpimas pamėginti užsiauginti. Kad ir vazonėlyje ant namų palangės. Seniai esate susipažinusi? Galbūt sužinosite  vieną kitą naują fakčiuką. Taigi...

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Rozmarinai. Kvapusis rozmarinas kilęs iš Viduržemio pajūrio kraštų. Tenykštė virtuvė be šio prieskonio neįsivaizduojama. Tėvynėje rozmarinai išsikeroja į didžiulius, net iki 2 m siekiančius augalus. Mūsų sąlygomis tokių įspūdingų rezultatų pasiekti, be abejo, būtų sunku, bet ir čia galite užsiauginti gana didelį kerą.

Rozmariną verta auginti vien jau dėl to, kad šviežiais jo lapeliais galima mėgautis ištisus metus. Pasodintas tinkamo dydžio vazone, jis puikiausiai veša. Svarbiausia, nepersistenkite laistydama. Augalui sausra daug mielesnė už nuolatinę drėgmę. Rozmarinai mėgsta vasaroti gryname ore, bet vos tik atvėsus neškite į namus. Žiemą geriausiai leisti ilsėtis ir nelaikyti šiltame kambaryje. Rozmarinui ideali vieta žiemoti – šviesi, bet nešilta (5–10 laipsnių šilumos) patalpa. Laistyti patartina negausiai.

Nors žiemą rozmarinai snūduriuoja, jų lapeliai gardinti maistui tinka puikiausiai. Ypač gerai dera su orkaitėje kepamais patiekalais: bulvėmis, moliūgais, picomis, sūriais sausainukais, balta namine duona. Skrudintos rozmarinų šakelės gardu ir gražiai atrodo patiektos su mėsos patiekalais, ypač ėriena. Tik nepadauginkite!

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Čiobreliai. Labiausiai paplitęs ir daugiausia virtuvėje vartojamas paprastasis čiobrelis (Thymus vulgaris). Auginama ir daugiau jo atmainų, kaip antai citrininis (Thymus citriodorus), kmyninis (Thymus herbus-barona). Čiobrelis – gana nereiklus daugiametis augalas, puikiai veši ne tik pievose, gėlynuose ar alpinariumuose, bet ir vazonėliuose. Juose gali žaliuoti ištisus metus. Svarbiausia – pasirūpinti, kad augaliukui būtų pakankamai šviesos.

Pas mus dažniau įprasta čiobrelį vartoti gydomaisiais tikslais (pavyzdžiui, nuo kosulio), bet kai kurių šalių gyventojai, tarkim, prancūzai, be šios žolelės neįsivaizduoja savo virtuvės. Čiobrelio šakelių galite dėti į sriubas, gardinti padažus, jis puikiai dera su mėsos ir paukštienos patiekalais, taip pat su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Geras pagardas ir marinuojant pomidorus, agurkus – suteikia pikantiško skonio. Beje, atsiskleisti čiobrelio aromatui reikia laiko, todėl į patiekalą jo, skirtingai nei daugelio kitų žolelių, geriausiai dėti tik pradedant kepti, virti ar troškinti. Ir dar vienas dalykas: nepiktnaudžiaukite čiobreliais. Pasak specialistų, pernelyg dažnai ir nemažais kiekiais vartojami, jie gali pakenkti organizmui.

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Bazilikai. Šis itin kvapnus prieskoninis augalas yra kilęs iš tropinių Azijos ir Europos vietovių. Bazilikų būna kelių spalvų, įvairių aromatų (cinamo, anyžių, gvazdikėlių ir kt.). Tai vienas mėgstamiausių Viduržemio jūros virtuvės prieskonių. Intensyvus  baziliko aromatas naudingas dar ir tuo, kad atbaido amarus bei uodus.

Bazilikai – vienmečiai augalai. Taigi ilgai jų draugija nesidžiaugsite. Tačiau namų sąlygomis, gerai apšviestoje vietoje bazilikai gali žaliuoti visą šaltąjį sezoną. Žinoma, vazonėlyje tokie vešlūs kaip dirvoje neužaugs, bet šviežių lapelių patiekalams gardinti tikrai turėsite. Tik jei nenorite, kad pernelyg greitai išstyptų, kerams pasiekus pageidaujamą aukštį, nugnybkite jų viršunėles.

Su kokiais patiekalais labiausiai dera bazilikai? Klasikinis derinys – mocarela, pomidorai ir švieži bazilikų lapeliai. Šiuo prieskoniu mėgstama gardinti ir įvairias salotas, brusketas, picas, sriubas, daržovių troškinius, makaronų, vištienos ar žuvies patiekalus. Tik turėkite galvoje: supjaustyti šviežių bazilikų lapeliai greitai suglemba ir patamsėja, tad jais gardinti patartina prieš patiekiant į stalą. Ir geriau lapelius ne pjaustyti, o plėšyti rankomis. 

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Raudonėliai. Kai kurie juokauja, kad raudonėliai yra picos skonio. Ir tas juokelis neatsitiktinis. Tikra itališka pica be raudonėlių netektų savo aromato. Tiesa, švieži raudonėliai kiek mažiau aromatingi nei džiovinti, bet dėl puikių savybių virtuvėje jie labai mėgstami ir pageidautini. Juolab kad nereikalauja daug priežiūros.

Suteikite jiems šviesos, geros žemės, šiek tiek drėgmės, ir keros vazone kaip pašėlę (tiesa, šaltuoju metų laiku auga kiek vangiau). Kadangi raudonėliai – daugiamečiai augalai, periodiškai persodindama, jais galėsite mėgautis ilgai.

Švieži raudonėliai gana švelnaus skonio, dėl to jais galima gardinti pačius įvairiausius pateikalus: salotas, mėsos, bulvių, ankštinių daržovių, jūros gėrybių valgius, įvairius padažus, sriubas. Labai tinka jų įberti marinuojant ar rauginant agurkus.

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Petražolės. Šis prieskoninis augalas yra išplitęs ir populiarus kone viso pasaulio virtuvėse. Nelepus, vasarą gerai auga daržuose. Jei norite šviežių petražolių lapelių turėti ir žiemą, galite vasarą lauke užaugintas persodinti į vazoną ir jos toliau smagiai žaliuos.

Pas mus petražolės nuo seno garsėja kaip augalas, tinkamas patiekalams puošti. Bet tai toli gražu ne vienintelis jo pranašumas. Petražolės – nepaprastai naudingi ir universalūs prieskoniai. Dera beveik visuose patiekaluose: žuvies, jūrų gėrybių, mėsos, paukštienos, tinka salotoms, sriuboms, virtinukams, blynams, padažams paskaninti. Labai gardus ir sveikas sviestas su petražolėmis. Į patiekalus smulkintų petražolių geriausiai dėti tik baigiant ruošti. Antraip pakis jų spalva ir  aromatas.

 

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Mairūnai. Kilę iš Indijos, senovėje buvo vartojami ir kaip vaistažolė, ir kaip prieskonis. Iš mairūnų senovės žmonės spaudė aliejų, kuris garsėjo kaip afrodiziakas. Dabar šie augalai ypač paplitę Viduržemio jūros pakrantėje. Natūraliomis sąlygomis užauga 20–40 cm aukščio.

Mairūnas – daugiametis augalas, lietuviškas klimatas jam nepalankus: šalčių paprastai neišgyvena. Užat kambaryje gali lapoti ir žiemą. Tik kaip ir visi Pietų šalių augalai labai reiklus šviesai. Geriausiai tinka pietų pusė.

Mairūnų kvapas gana specifinis ir aitrokas – patinka ne visiems. Tačiau daug kas sako, kad prie šio skonio veikiai priprantama. Patiekalams mairūnai teikia pikantiško prieskonio. Bene geriausiai dera su įvairiais mėsos (ypač maltos) patiekalais ar su jais tiekiamais padažais. Paskanina ir grybų patiekalus, sūrius.

 

Keletas naudingų patarimų

► Kad atsėlinus šaltajam sezonui žalumynų deficitas nebūtų toks juntamas, virtuvėje įkurdinti jaukią prieskoninių augaliukų oazę išties verta. Nežinote, nuo ko pradėti? Pirmoji užduotis: nuspręsti, kokių konkrečiai prieskonių norėtumėte. O tada pirmyn į jų paieškas! Jei vasarą prieskonių auginote darže ar sode, problema menka – rudenį iškaskite keletą ir įsodinkite į vazonus. Žinoma, ne visiems augalams toks „transportavimas“ bus priimtinas, bet raudonėliai, petražolės, mėtos, melisos ir dar kai kurie turėtų išgyventi be didesnių problemų.

 

► Auginti namie galima pačius įvairiausius prieskonius: jau minėtus bazilikus, raudonėlius, petražoles, čiobrelius, mairūnus, narcizalapius ar laiškinius česnakus, dašius, mėtas, melisas, rozmarinus, gelsves, peletrūnus, šalavijus, netgi kilniuosius lauramedžius...

 

► Namuose mėgstamų žaliųjų prieskonių galite užsiauginti keliais būdais. Pirmasis, reikalaujantis daugiausia atidumo, – išauginti juos iš sėklų. Jei visgi neturite laiko ar noro „žaisti“ daigindama sėklas ir norite greitesnio rezultato, paprasčiau būtų nusipirkti jau ūgtelėjusių prieskonių augalų. Sezono metu įvairių prieskonių daigeliais prekiauja botanikos sodai, jų galima rasti turguje. Na, o didžiuosiuose prekybos centruose mažuose indeliuose būna beveik ištisus metus. Kiek teko pirkti, visi puikiai auga. Tereikia parsinešus persodinti į didesnį vazoną.

 

► Kaip persodinti? Indo apačioje padarykite drenažą iš akmenukų ar nedidelių molinių vazonų duženų, galite įmesti vieną kitą medžio anglies gabalėlį. Kad augalai gerai vešėtų, į gruntą vertėtų įmaišyti komposto. Daugelis prieskoninių augalų atkeliavę iš Pietų kraštų, todėl mėgsta purią žemę su smėlio priemaiša. Pasak specialistų, tinkamiausia proporcija – lygiomis dalimis sumaišyta žemė, smėlis ir kompostas.

 

► Prieskoninių augalų lentynėlės nesumanykite įtaisyti tamsiame užkampyje. Tokioje vietoje jie skurs. Labiausiai žolelės „palaimintų“ šiltą, šviesią ir jaukią viečiukę, gana gerai vėdinamą, bet ne košiamą skersvėjų. Žiemą, kai saulė spinduliais nelepina, tinkamiausia vieta, ko gero, būtų pietų ar vakarų pusėje esanti palangė. Jei po ja radiatoriai, kai prasidės šildymo sezonas, derėtų įtaisyti oro drėkintuvus arba augaliukus bent retkarčiais apipurkšti vandeniu. Palankiausia jiems augti 15–20 laipsnių šiluma (naktį gali būti ir vėsiau).

 

► Nepersistenkite laistydama. Nuo per didelės drėgmės gali nupūti prieskoninių augalų šaknys. Šaltuoju metų laiku pakaks vazonų žemę sudrėkinti maždaug kartą per savaitę. Neliekite labai šaltu vandeniu, tinkamiausias – kambario temperatūros.

Naujausi straipsniai