Daugeliui iš mūsų dezodorantas yra tokia pat įprasta higienos priemonė, kaip ir muilas ar šampūnas. Ir nors juos naudojame kasdien, ar tikrai apie juos žinome viską? Pavyzdžiui, kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas?
Kodėl prakaituojame?
„Lyginant su kitais, žmogus yra labiausiai prakaituojantis gyvūnas. Tai natūralus reiškinys, kai susidaręs šilumos perteklius iš organizmo pašalinamas vandens pavidalu – t. y. išprakaituojamas. Tiesa, prakaitavimą gali sukelti ne tik padidėjusi oro temperatūra ar fizinis krūvis, bet ir patiriamos emocijas, pavyzdžiui, stresas ar išgąstis“, – sako „Dove“ dezodorantų kategorijos vadovė Evita Meiere.
Deja, odos paviršiuje susidariusi drėgmė yra itin palanki terpė bakterijoms, kurios ir sukelia nemalonų kvapą. Dėl šios priežasties jau prieš daugybę metų pradėta ieškoti būdų, kaip to išvengti. Štai kodėl daugybė žmonių visame pasaulyje kasdien kaip vieną iš būtiniausių higienos priemonių renkasi dezodorantą.
Ar visi dezodorantai vienodi?
Parduotuvių lentynose dažniausiai sutinkamos dviejų rūšių priemonės: dezodorantai ir antiperspirantai. Nors daugelis mano, kad tarp jų nėra skirtumo, iš tiesų šios priemonės skiriasi tiek sudėtimi, tiek poveikiu. „Dezodorantų sudėtyje esantis alkoholis padeda pašalinti odos paviršiuje esančias bakterijas, tuo tarpu kvapikliai – užmaskuoti nemalonų kvapą. Kitaip nei dezodorantų, antiperspirantų sudėtyje esančios aliuminio druskos padeda ne tik sumažinti odos paviršiuje esančių bakterijų, bet ir išskiriamo prakaito kiekį, o aromatinės medžiagos – išvengti nemalonaus kvapo“, – pastebi E. Meiere.
Dėl odos paviršiuje susidariusios drėgmės jos paviršiuje ištirpę aktyvūs antiperspiranto komponentai suformuoja apsauginį sluoksnį, kuris mažina prakaito išsiskyrimą. „Antiperspirantai veikia tiek esant fiziniam krūviui, pavyzdžiui, sportuojant, tiek tada, kai prakaitavimą sukelia tam tikros emocijos, tarkim, stresas. Mažindami išskiriamo prakaito kiekį, jie užtikrina sausumo pojūtį ir neleidžia susidaryti prakaito dėmėms ant drabužių“, – sako Evita Meiere.
Kas kaltas dėl pažastų odos sudirgimų?
Su pažastų odos sudirgimais moterys susiduria pakankamai dažnai. Kasdien jų oda patiria daugybę iššūkių, tokių, kaip plaukelių šalinimas ar paprasčiausiai skutimas. „Kitaip nei kūno ar veido, pažastų odos losjonu ar kremu nelepiname. Tai lemia, kad ilgainiui pažastų oda išsausėja, todėl ne tik parausta, bet ir gali imti šerpetoti. Jei nekreipsime į tai dėmesio, laikui bėgant gali kilti kur kas rimtesnių problemų. Dėl to, rūpindamosi viso kūno oda, turime nepamiršti ir pažastų. Turbūt pirmiausia, ką galime padaryti – tai pasirinkti odos nedirginantį dezodorantą“, – pastebi Evita Meiere.