Prezidentę saugojusi karatė čempionė M.Čiuplytė: vieną trenerio frazę kartoja iki šiol

Margarita Čiuplytė / LNK nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
AA

Šešis kartus Europos ir du kartus pasaulio karate čempionė Margarita Čiuplytė dabar ugdo būsimus medalininkus, tačiau jos gyvenimo istorijoje yra ir daugiau spalvingų įrašų. Žavi jauna moteris ne tik turi iškovojusi krūvas prestižinių medalių – keletą metų turėjo galimybę būti greta Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir prisidėti prie jos saugumo užtikrinimo

„Bus visko“ laidoje Margarita pasakojo ne tik apie tai, ką iš tiesų reiškia vieną po kitos skinti pergales, tačiau ir dirbti šalia aukščiausią postą einančio žmogaus. Kalbėdama apie asmenis, kurių gyvenimas neįmanomas be juos nuolat lydinčios apsaugos, moteris sakė:

„Kažkam gal skamba „vau, gyveni su apsauga”, bet iš dalies būti kažkuo svarbiu yra daugiau našta, pasišventimas ir tarnystė nei garbė. Tau reikia viską derinti: kur tu eisi, kada valgysi, kada ką darysi. Viskas turi būti suplanuota.”

Margarita Čiuplytė / LNK nuotr.

Laidos metu Margarita prabilo ir apie discipliną, kuri, pasak jos, svarbiausia siekiant rezultatų:

„Aš vis prisimenu vieną trenerio man pasakytą frazę, kurią kartoju ir savo treniruojamiems vaikams. Kai skauda raumenis ar kažką, visada norisi praleisti treniruotę, nenueiti. Tačiau treneris visada kartodavo: kai lengva, ateiti gali visi, bet ateiti, kai tau sunku, kai tau liūdna, ant kažko supykai ar labai skauda, gali ne bet kas. Gali tik čempionas, tik stiprus žmogus. Todėl jei nori būti karatistas, būk stiprus, būk ne kaip kiekvienas.”

Tie, kurie lanko šį sportą, žino, jog jis yra persmelktas itin gilios filosofijos – pagarba sau, pagarba priešininkui, pagarba viskam, su kuo tau tenka susidurti. Laidos metu moteris prisiminė stovyklą Danijoje.

„Buvau tokioje stovykloje, kurioje 74 metų močiutė laikė juodą juostelę. Buvo ir toks senukas, vos kojeles velka. Ir aš pažiūrėjau į tuos danus, jie tokie laimingi, tokie gražūs tie senukai. Šimtą kartų geriau atrodo nei mūsų pensininkai. Jie tokie gyvi, visada pozityvūs. Jie laiko tuos diržus iki 74 metų. Mano močiutė mirė, nes jai atrodė, kad vaikai užauginti, dieduko nebėra. O čia laiko juodą juostelę! Jie gerbia save iki pat vėlyvo amžiaus ir daro, ką nori daryti. Lietuvoje mes kažką darome tik tada, kai darom gerai, kai esam viršūnėje, o kai sulaukiam 50-ies, jau rišamės skarelę.“

Kodėl karate sportu yra naudinga užsiiminėti vaikams? Ir ko galėtume pasimokyti iš japonų kovotojų? Jau šį antradienio vakarą, laidoje „Bus visko“, 20 val., per LNK.

Skaitykite daugiau