Liga įsiveržia į gyvenimą kaip škvalas, tačiau tarp jų yra didelis skirtumas. Joks meteorologas nepasakys, kurio namo stogą viesulas nuplėš, o štai gydytojas, matydamas konkretaus žmogaus sveikatos tyrimų rezultatus, gali konstatuoti: „viskas gerai“ arba „sergate, bet ligą laiku diagnozavome – pagysite“. Kaip pričiupti sveikatą griaunantį priešą arba tiesiog jo neprisileisti?
Žmonija jau suprato, kad kur kas pigiau, saugiau ir patikimiau – ne bėgti paskui ligas mėginant jas įveikti, bet daryti viską, kas įmanoma, kad organizmas turėtų resursų pats joms pasipriešinti. Rekomenduojamų priemonių sąraše (sveikai gyventi, žaboti įtampą, būti fiziškai aktyviai, pozityviai mąstyti) yra ir įvairių ligų prevencija specialiais tyrimais. Medikai tvirtina, kad ligos „jaunėja“, tad įkopus į ketvirtąją dešimtį dėl šventos ramybės reikėtų nuolat pasitikrinti sveikatą. O kai kuriuos tyrimus pravartu atlikti dar anksčiau. Suprantama, pokalbis su šeimos gydytoju apie visa tai – optimalus variantas.
Pasitikrinkite, ar neatsliūkino:
Gimdos kaklelio vėžys?
Viruso sukelti gimdos kaklelio ikivėžiniai pokyčiai nepastebimai gali vykti metų metus – štai kodėl taip svarbu periodiškai atlikti specialų tyrimą.
Mokslininkai įrodė, kad dėl šio vėžio būna kalti ne genai ar uždegimai, kaip mano daug Lietuvos moterų, bet dažniausiai žmogaus papilomos virusas (ŽPV), perduodamas lytiškai. Juo paprastai užsikrečia dvidešimtmetės–trisdešimtmetės. Organizmo gynybinė sistema pajėgi sunaikinti virusą, bet pasiseka ne visoms. Liga neužgriūva staiga, viruso sukelti gimdos kaklelio ikivėžiniai pokyčiai nepastebimai gali vykti metų metus – štai kodėl taip svarbu periodiškai atlikti specialų tyrimą.
PAP testas. Gydytojas tam tikru šepetėliu paima gimdos kaklelio ląstelių, kurios vėliau tiriamos laboratorijoje. Neskauda. Šiuo metu PAP testas – efektyviausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdas. 30–60 metų moterys gali nemokamai juo pasinaudoti kas trejus metus, tačiau neprošal imti tikrintis nelaukiant jubiliejaus: pradėjus aktyvų lytinį gyvenimą – per pirmuosius trejus metus.
Krūties vėžys?
Kiekviena moteris rizikuoja tapti jo auka vien todėl, kad ji – moteris. (Vis dėlto labiausiai susirūpinti reikėtų įžengusioms į šeštąją dešimtį: daugiausia naujų krūties vėžio atvejų tenka būtent joms.) Ši liga dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, todėl patyliukais gali pasiekti sunkiai beišgydomą stadiją. Labai svarbu aptikti krūties vėžį, kai jis tik prasidėjo!
Krūtų savityra, mamografija, echoskopija. Krūtų savityros patartina pasimokyti jau jaunystėje: ją atlikdama kas mėnesį visą gyvenimą moteris gali pati pastebėti, apčiuopti ankstyvosios stadijos piktybinį naviką (piešinukų ir paaiškinimų, kaip tai daryti, rasite interneto svetainėse www.loc.lt, www.nedelsk.lt). Tyrimas mamografu – visame pasaulyje naudojamas būdas „sugauti“ vėžį dar tada, kai plika akimi jo nematyti. Tokį 50–69 metų amžiaus moterų krūtų tyrimą valstybė finansuoja tik kartą per dvejus metus, tačiau specialistai rekomenduoja pradėti jį daryti anksčiau – sulaukus keturiasdešimties. Jaunesnių moterų krūtų audinys tankus, standus, todėl susidarę pakitimai mamogramoje gali būti nematomi – joms labiau tinka krūtų tyrimas ultragarsu (echoskopu). Keturiasdešimties neturinčioms moterims prevencinis tyrimas gali būti reikalingas, kai esama rizikos faktorių.
Melanoma?
Daugiausia šansų pasveikti turi pacientai, kuriems melanoma buvo diagnozuota ankstyvos stadijos.
Ji vis dažniau diagnozuojama ne pagyvenusiems (kaip būdavo anksčiau), bet jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Tie, kurie vaikystėje kartu su atostogaujančiais tėvais leisdavo dienas paplūdimy ir ne kartą tapo „virtais vėžiais“, šiandien gali atsidurti melanomos taikiklyje. Ja gali susirgti ir tie, kurie kiaurus metus sėdi prie kompiuterio, o atsigriebia išvažiavę į šiltuosius kraštus pasimėgauti saule. Jei koks nors jūsų apgamas ima keistis (forma, dydis, spalva), nieko nelaukdama eikite pas dermatologą (onkologą). Paprastai liga vystosi be skausmo. Daugiausia šansų pasveikti turi pacientai, kuriems melanoma buvo diagnozuota ankstyvos stadijos.
Apžiūra, biopsija. Specialistas jus apklaus (teks papasakoti ir apie saulės vonių dažnumą bei trukmę), apžiūrės darinį ir, įtaręs melanomą, pasiūlys atlikti biopsiją. Apgamas bus pašalintas ir ištirtas mikroskopu siekiant atsakyti į klausimus: ar darinyje yra supiktybėjusių ląstelių ir kaip giliai melanoma įsiskverbė į sveikus audinius.
Cukrinis diabetas?
Liga, kuri gali sukelti nedarbingumą ir neįgalumą, plinta pasaulyje kaip epidemija ir užima trečią vietą po širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų. Ji įsliūkina į organizmą, kai sutrinka hormono insulino gaminimas arba jo veiksnumas ir dėl to kraujyje padaugėja gliukozės. I tipo cukrinis diabetas prasideda vaikystėje ar jaunystėje staiga: ima varginti stiprus troškulys, norisi dažnai šlapintis, krinta svoris, kankina nuovargis ir silpnumas. Kai kurioms moterims būna nėščiųjų diabetas, bet jis po gimdymo praeina. Tačiau tai – įspėjimas, kad ateity joms gali būti diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, kuriuo paprastai susergama vyresnio amžiaus.
Kraujo tyrimas. Pasitikrinti, ar gliukozės kiekis kraujyje normalus, galima atlikus jo tyrimą. Jei paaiškėja, kad gliukozės litre kraujo yra daugiau nei 5,5 milimolio, reikėtų susirūpinti. Prieš tyrimą patariama 12 valandų nevalgyti. Šeimos gydytojas gali pasiūlyti ir sudėtingesnį tyrimą.
Širdies ir kraujagyslių sistemos liga?
Vyrų problema laikytos širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau puola dailiąją lytį – ir nebūtinai prasidėjus menopauzei, kai sumažėja moteriškųjų hormonų.
Mūsų šalyje šios ligos – itin „populiarios“. Į nemokamos patikros programą įtraukti 40–55 metų vyrai (turi teisę išsitirti kartą per metus), o moterims leista ja pasinaudoti tik sulaukus penkiasdešimties. Bet gydytojai skambina pavojaus varpais: nuo seno vyrų problema laikytos širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau puola dailiąją lytį – ir nebūtinai prasidėjus menopauzei, kai sumažėja mus saugančių moteriškųjų hormonų. Rūkymas, nuolatinis stresas, kontraceptinės priemonės, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cukraus ir cholesterolio kiekis, antsvoris – tai rizikos faktoriai, kurie išprovokuoja jaunų moterų infarktus.
Elektrokardiograma, kraujospūdžio ir pulso matavimas, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas. Visa ši patikra neužima daug laiko (kalbame apie pirminius tyrimus), tačiau yra gana informatyvi.
Virškinimo sistemos liga?
Bet kurios sistemos sudedamosios dalies (burnos ertmės, ryklės, stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnų, kepenų, kasos) „gedimas“ pajėgus sukelti įvairius organizmo negalavimus ir ligas. Antai kepenų vėžys gali išsivystyti po daugelį metų besitęsiančios hepatito B ar hepatito C virusų infekcijos, skrandžio opa, vėžys – dėl Helicobacter pylori bakterijų infekcijos...
Bendras ir specifiniai kraujo tyrimai, bendras šlapimo tyrimas, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų echoskopija, testas slaptam kraujavimui nustatyti. Kaip matote, tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėtų, kaip laikosi jūsų virškinimo sistema, ar joje neatsirado „Trojos arklys“, – daug. Kurie iš jų būtų naudingi būtent jums, pasitarkite su šeimos gydytoju.
Periodonto liga?
Dažniausios periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas. Paraudusios, paburkusios ir kraujuojančios dantenos – gingivito, dantenų uždegimo, kuris negydomas paveikia kaulą ir perauga į periodontitą, požymiai. Pastarasis gali ilgai progresuoti – kol ims judėti ir kristi dantys. Periodontitas nėra tik vyresnio amžiaus žmonių liga – jis gali prasidėti jau paauglystėje. Mokslas įrodė, kad ši liga didina širdies infarkto ir priešlaikinio gimdymo tikimybę.
Apžiūra, rentgenograma. Odontologas įvertina dantenų ir dantų būklę plika akimi, tačiau daug daugiau informacijos suteikia rentgenogramos: jos parodo po plombomis atsiradusį ėduonį, kaulų retėjimą dėl dantenų ligų, kaulo pokyčius dėl danties šaknies kanalo infekcijos ir t. t.
Glaukoma?
Ji – dar viena tylioji priešė, kuri grasina aklumu. Jei su liga pradedama kovoti anksti, tikimybė išvengti aklumo gerokai padidėja. Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia specifinius regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimus: dėl jų pamažėle siaurėja akiplotis, vėliau pradedama matyti lyg pro rūką... Kadangi žūva regos nervas, toks aklumas neišgydomas. Sulaukus keturiasdešimties kasmet privalu bent kartą per metus (dar geriau – dukart) apsilankyti pas okulistą – tik ėmusis tokių atsargumo priemonių glaukomą galima diagnozuoti.
Akispūdžio matavimas. Tai įprastas šios ligos profilaktikos būdas: akispūdis specialiu prietaisėliu pamatuojamas vienas du. Jokių nemalonių pojūčių – nebent blakstienos nudažytos, tada išsitepa paakiai.
Fizinės būklės testas
Prieš pradedant sportuoti patartina atlikti keletą testų, kurie parodys organizmo pasirengimą vykdyti jūsų valią tapti sveikesnei.
„Fizinis aktyvumas padeda išvengti ligų“, – šią frazę girdime nuolat. Kai kuriems, pervertinusiems savo galimybes, noras pradėti gyventi „kaip reikia“ pakiša koją ir sukelia netikėtų problemų. Bet koks fizinis aktyvumas padėties nepataisys – padėti gali tik toks, kuris atitinka sveikatos būklę. Tad prieš pradedant sportuoti patartina atlikti keletą testų, kurie parodys organizmo pasirengimą vykdyti jūsų valią tapti sveikesnei, t. y. mažinti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitų ligų tikimybę. Žinoma, tai padaryti turi specialistas, pavyzdžiui, sporto klubo treneris ar sveikatingumo centro gydytojas.
Kūno kompozicijos, lankstumo, ištvermės įvertinimas. Greičiausiai bus išmatuotas jūsų ūgis, svoris, apskaičiuotas kūno masės indeksas, išanalizuotas kūno proporcingumas, riebalų ir raumenų masės santykis, jums teks pademonstruoti plaučių tūrį, raumenų treniruotumą ir t. t. Galimas daiktas, kad testą pakartojusi po tam tikro laiko liksite maloniai nustebusi...
Kartą per metus
Medicinos įstaigos siūlo profilaktinių tyrimų paketų, kurie, ko gero, visai neblogas variantas tiems, kurie norėtų kartą per metus daugiau mažiau nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Galima rinktis ir minimalią, ir maksimalią programas ir atitinkamai mokėti. Aišku, tyrimų kaina priklausys ir nuo medicinos įstaigos statuso.
Ar modernūs tyrimai – patikimi ir „nepražiopso“ užsimaskavusios ligos?
Šeimos gydytoja Eglė Merkelienė: „Įvairios vėžio formos, osteoporozė, cukrinis diabetas, tuberkuliozė – tai vis ligos, kurios ilgai gali tūnoti pasislėpusios ir nebylios. Net moderniausia aparatūra ir protingiausias daktaras, būna, jų „neapčiuopia“. Tačiau aš tikrai pritariu PSO rekomendacijoms daryti profilaktinius tyrimus. Netgi jei esi jaunas, sveikas ir gražus... Iš mano patirties: trys jauni pacientai, kurie nesiskundė sveikata, nutarė ją pasitikrinti profilaktiškai – diagnozavau jiems hepatitą C... Man svarbu, kad tie, kurie su manimi konsultuojasi, suvoktų panašių patikrų reikšmę. Savo pacientams stengiuosi tyrimų sąrašą sudaryti individualiai, atsižvelgdama į šeimos istoriją, rizikos veiksnius ir t. t. Jei pavyksta padėti žmogui pačiupti už uodegos beprasidedančią rimtą ligą, pasijuntu labai laiminga...“