Pravažiavęs Ameriką ant riedlentės užsimojo perbėgti Aliaską: „Grūdinuosi jau daugiau nei metus“

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.
Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2019-02-28 18:01
AA

Žmonių galimybių ribomis abejojantis 24-erių kaunietis Danielius Narauskas kiekvieną rytą grūdinasi po šaltu dušu, žiemą bėgioja su šortais, miega miškuose, o dabar ruošiasi savo antrajai gyvenimo kelionei – bėgimui per atšiauriausią JAV valstiją – Aliaską. Dabar jis prašo tik vieno – padėti jam įgyvendinti šią gyvenimo svajonę, kuriai, tikina, yra visiškai pasiruošęs.

Danieliau, ruošiesi jau antrajai išbandymų kupinai solo kelionei, tačiau pirmoji buvo ne ką lengvesnė. Kaip keliavai tuomet?

2016-aisiais leidausi į kelionę per JAV nuo Vakarų pakrantės iki Rytų, nuo San Fransisko iki Niujorko. Visą laiką keliavau ant savo riedlentės beveik neturėdamas nei pinigų, nei solo keliavimo patirties, o ir važiuoti riedlente deramai nemokėjau. Aš tiesiog širdingai svajojau ir palaikomas savo draugų bei fanų socialiniuose tinkluose sugebėjau įveikti nusibrėžtą distanciją.

Ko išmokai iš šios kelionės?

Keliaujant atėjo suprantimas, jog viskas įmanoma. Pastaruosius kelerius metus aktyviai bėgioju, praktikuoju grūdinimąsi šaltame klimate jau daugiau nei metus, įskaitant Wim Hofo metodą, šaltą dušą, bėgiojimą šaltyje ir t.t. Nuo tada turiu svajonę perbėgti didžiausią ir atšiauriausią JAV valstiją – Aliaską.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl pasirinkai tokį atšiaurų kraštą?

Daugiau nei prieš metus pradėjau atlikinėti Wim Hof Method kvėpavimo ir šalčio praktikas, kurias jungiau su bėgimu šaltyje. Ir vieną kartą bėgiodamas suvokiau, jog atėjo laikas mesti sau iššūkį ir perbėgti kokią nors gūdžią ir tolimą vietovę. Galvojau apie Rusiją, apie Šveicariją ir t.t. Bet suvokiau, jog būnant arti Lietuvos, pavyzdžiui Šveicarijoje, sunkiais momentais galiu palūžti ir sėsti į autobusą, vežantį namo. 

Tada į galvą atėjo mintis apie Aliaską. Ir iš karto supratau, jog tai tobuliausia vieta mano sumanymui. Ji toli, ji atšiauri, jos gamta laukinė, nemažai vietų yra nepaliestos. Būtent apie tai ir svajojau. Suvokiau, jog Aliaskoje jau nebeturėsiu kur dėtis, negalėsiu taip paprastai grįžti namo, todėl turėsiu sukaupti visas jėgas, tiek fizines, tiek psichologines ir įveikti savo tikslą. Tą patį padariau 2016 m. keliaudamas nuo San Francisko iki Niujorko ant riedlentės sulaužyta ranka.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar jau esi susidėliojęs detalesnį kelionės planą?

Planuoju bėgti nuo Anchorage miesto iki pat Prudehoe Bay. Tai yra maždaug 1 500 kilometrų.

Kiek laiko planuoji užtrukti?

Pats bėgimas neturėtų užtrukti daugiau nei 60-70 dienų. Greičiausiai net trumpiau, bet visada geriau pasilikti laiko priekyje. Ketinu būti JAV apie 80 dienų, nes turistinė viza galioja tik 90 dienų.

Kur planuoji miegoti visos kelionės metu?

Ketinu nemažai naktų praleisti palapinėje, kadangi bus nemažai kelio atkarpų, kur nebus gyvenviečių. Tikslus maršrutas dar derinamas, ketinu aiškiai išanalizuoti visas kelio atkarpas ir ieškoti kuo patogesnės nakvynės.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar nebijai, kad laukinėje gamtoje gali sutikti ir ne vieną plėšrų žvėrį?

Kaip planuoji nuo jų apsisaugoti? Ir bijau, ir nebijau. Kasdien gaunu nemažai komentarų dėl galimų pavojų, susijusių su laukiniais žvėrimis. Tačiau pradėjęs daugiau domėtis sužinojau, kad 90% atvejų meškos nepuola žmonių ir jos nemato žmonių kaip maisto šaltinio. Jos labiau mato žmones kaip šaltinį, kuris gali turėti maisto. Patartina laikytis saugaus atstumo nuo meškų, t.y maždaug 400 m., ir gerbti jų asmeninę erdvę. 

Su savimi turėsiu „bear spray“. Tai specialios ašarinės dujos, skirtos nubaidyti meškoms. Taip pat perskaičiau visas įmanomas instrukcijas, ką daryti ir ko nedaryti norint apsisaugoti nuo laukinių žvėrių. Žinoma, baimė egzistuoja, tačiau, kaip vienas įdomus žmogus man pasakė: „Ta realybė, apie kurią kalba žmonės, ypatingai tie, kurie nebuvo ten, kur keliauji, labai skiriasi nuo tos, kurią matysi būdamas ten, todėl gali nusiraminti.“

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar visus savo daiktus bėgdamas nešiesi ant nugaros, ar turi kitą planą?

Planuoju įsigyti kuprinę specialiai pritaikytą bėgimui, kuri puikiai paskirsto svorį ir sumažina apkrovą nugarai kiek tik įmanoma. Treniruojuosi bėgiodamas su svoriais, su pilna svorių kuprine tam, kad kuo įmanoma labiau imituočiau sąlygas, kurios bus ten.

Vis dar neatmetu galimybės su savimi turėti ne kuprinę, o stumti specialų karutį. Atsakymą į šį klausimą pats sau atsakysiu šimtu procentų, kai turėsiu visus reikiamus daiktus šiai kelionei ir tiksliai žinosiu bendrą, galutinį jų svorį.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar yra priežastis, kodėl nori perbėgti šį tiek daug jėgų ir valios reikalaujantį atstumą atšiauriomis sąlygomis?

Pagrindinė priežastis, kodėl tai darau, yra ta, kad esu paprastas žmogus, kaip ir visi kiti, turintis tas pačias svajones ir troškimus, kurių neretai bijau siekti, bet noriu parodyti, kad nesvarbu, ką galvoja kiti, jei tavo svajonė slypi širdyje, tuomet turi klausyti to vidinio balso. Jeigu sukaupsi visą dėmesį tik į tą tikslą, nėra jokių šansų, kad tau nepavyks. Aš buvau stipriai motyvuotas Casey’io filmuko „Do what you can’t do“. Pažiūrėjęs jį supratau, kad norint judėti pirmyn turi stengtis iš visų jėgų ir daryti dalykus, kurių įprastai nesiimtum. Visada mėgau kelti sau iššūkius ir kai man kyla tokia idėja, apie kurią kartais net baisu pagalvoti, giliai viduje aš jaučiu, kad turiu priimti tą iššūkį, nes nėra didesnės iliuzijos nei baimė.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip į tavo tokį iššūkį reagavo artimieji, draugai?

Jeigu atvirai, nuomonių gaunu įvairių. Ir tai yra visiškai normalu. Kai keliavau per JAV, prieš pradedant kelionę niekam apie tai neprasitariau, todėl išvengiau kritikos ir kitų dalykų. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Kadangi renku lėšas kelionės įgyvendinimui, turiu būti užtikrintas, jog žinia apie tai pasklistų kuo plačiau, nors, iš kitos pusės, veikia ir žmogiškasis faktorius – nesinori per daug afišuotis ir rėkti žmonėms po langais apie savo sumanymus. Man labiau norisi susikoncentruoti ir įveikti savo tikslą. Tačiau šiuo atveju jaučiu, jog turiu sukombinuoti abu šiuos dalykus.

Prašai žmonių paremti tavo kelionę. Kam tau reikalingas rėmimas?

Nors esu pasiruošęs tiek fiziškai, tiek mentališkai, tam, kad įgyvendinčiau šią beprotišką kelionę, man reikia visko nuo žieminės aprangos, įrangos iki lėktuvo bilietų. Nenoriu skambėti lyg maldaučiau žmonių pagalbos, bet tikrai vertinsiu jų palaikymą bet kokia suma ar daiktais, kuriuos galės man paskolinti. Prižadu kiekvienam parėmusiam mano iššūkį padėkoti asmeniškai ir atsiųsti atviruką iš Aliaskos, jeigu tik pavyks ten nuvykti.

Danielius Narauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar visos kelionės metu planuoji fiksuoti savo nuotykius ir dalytis jais su savo rėmėjais?

Žinoma. Ketinu fiksuoti savo nuotykius ir dalytis jais tiek, kiek leis galimybės. Tai prikauso ir nuo to, kokį ryšio pasiekiamumą turėsiu Aliaskoje. Iš asmeninės patirties žinau, kaip sunku būna vienam tokiose kelionėse, tad telefonas yra kone vienintėlis ryšys su šeima ir draugais.

Norintys paremti Danieliaus kelionę į Aliaską tai gali padaryti čia arba banko sąsk. LT52 3920 0100 2537 4928, Danielius Narauskas. Paskirtis „Kelionei į Aliaską“.