Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Šiandien prieš 100 metų“: kodėl Lietuva sutiko susisaistyti su Vokietija „amžinaisiais ryšiais“?

Liudas Mažylis
LRT nuotr. / Liudas Mažylis
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Prieš 100 metų Lietuvos Taryba priėmė istorinį dokumentą – Gruodžio 11-osios deklaraciją. Nors ši deklaracija siejo Lietuvą „amžinaisais ryšiais“ su Vokietijos imperija, vis dėlto tai buvo pirmasis Lietuvos nepriklausomybę deklaruojatis dokumentas, turėjęs įtakos ir Vasario 16-osios akto tekstui.

Apie Gruodžio 11-osios deklaracijos priėmimo peripetijas Berlyne, Kaune ir Vilniuje ir apie šio dokumento originalą, surastą Vokietijos URM Politiniame archyve – Berlyne filmuotoje dokumentinėje apybraižoje „Šiandien prieš 100 metų“ su profesoriumi Liudu Mažyliu pirmadienį, gruodžio 11 d. 21 val. per LRT televiziją.

1917 metų gruodžio 11-oji – viena svarbiausių datų mūsų valstybės istorijoje. Tą dieną Lietuvos taryba priėmė pirmąją nepriklausomybės deklaraciją. Tačiau džiaugsmo priėmus šį dokumentą nebuvo, nes jo antroji dalis iš esmės buvo padiktuota vokiečių, tuo metu okupavusių Lietuvos teritoriją. Siekdami kompromiso, priimdami kaizerinės Vokietijos diktuojamas sąlygas, tarybos nariai smarkiai rizikavo. Kita vertus, Lietuvos tarybos nario Petro Klimo žodžiais tariant, tai buvo „pirmasis realinis Lietuvos klausimo rišimo dokumentas“.

„Pagrindiniai reikšminiai Gruodžio 11-osios deklaracijos žodžiai – kad Lietuva skelbia nepriklausomis valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis, na, ir dokumente yra antroji dalis – su kuria, kaip su kompromisine, Lietuvos taryba turėjo sutikti. Pasisakoma už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe; ta sąjunga turėtų būti įgyvendinta karinės ir susisiekimo konvencijų, muitų bei monetinės sistemos bendrumo pagrindu”, – sako laidos vedėjas prof. Liudas Mažylis.

„Erklearung“ – taip buvo pavadintas šis dokumentas. Tikėtina, kad jis surašytas tuomečio Lietuvos tarybos sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka vokiškai ir greičiausiai tik vienu egzemplioriumi. Originalas 99 metus gulėjo Vokietijos Politiniame archyve. Profesorius Liudas Mažylis jį surado šiemet kovo pabaigoje kartu su Vasario 16-osios aktu.

Prieš šimtmetį Gruodžio 11-osios deklaracijos pirmiausia reikėjo vokiečiams – jie šiuo dokumentu siekė pasinaudoti kaip stipria korta derybose su bolševikų Rusija Lietuvos. Lietuvos tarybos kompromisai ir daromos nuolaidos rodo mūsų politikų siekį, kad Vokietija pripažintų Lietuvą kaip valstybę. Be to, per Vokietiją tikėtasi išeiti ir į tarptautinę areną.

Taigi, kaip atsirado Gruodžio 11-osios dokumento formuluotės, kas ir kaip jas prieš šimtmetį derino Berlyne, Vilniuje ir Kaune? Kodėl Lietuvos taryba, priimdama šį dokumentą, negalėjo keisti nė vieno žodžio? Atsakymus į šiuos klausimus atskleis profesorius Liudas Mažylis pirmadienį iš karto po „Panoramos” per LRT.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Temos: 2 Istorija Vokietija
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt