Vyskupas Michaelas CURRY (65) tapo šeštadienį vykusių karališkųjų vestuvių sensacija. Pirmasis juodaodis episkopalinės bažnyčios vyskupas ceremonijos metu rėžė tokią jaudinančią kalbą, kad dalis svečių kaip reikiant suglumo. Vis dėlto uždeganti vyskupo kalba išspaudė šypsenas jaunųjų princo Harry (33) ir Meghan Markle (36) veiduose. Toliau pateikiame visos M.Curry kalbos vertimą.
Ištrauka iš Giesmų giesmės knygos: „Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos. Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna. Gilūs vandenys negali užgesinti meilės, nė potvyniai jos paskandinti.“
Amžiną atilsį dr. Martinas Lutheris Kingas sykį pasakė: „Mes privalome atrasti meilės galią, atperkančią meilės galią. Kai mes tai padarysime, šį senąjį pasaulį paversime nauju. Meilė – vienintelis kelias.“
Meilėje slypi galia. Nenuvertinkite jos. Nepersistenkite ją vertindami sentimentaliai. Meilėje slypi galia.
Jei netikite manimi, prisiminkite tą laiką, kai pirmą kartą įsimylėjote. Rodėsi, kad visas pasaulis sukasi apie jus ir jūsų mylimąjį.
Ak, meilėje slypi galia. Ne tik jos romantiškoje formoje, visose jos formose. Yra tam tikras jausmas, kuris aplanko, kai esi mylimas ir tai žinai, kai kažkam rūpi ir tai žinai, kai myli ir tai parodai – tai geras jausmas.
Jame yra kažkas labai teisingo ir tam yra priežastis. Priežastis slypi to jausmo šaltinyje. Mes esame sukurti iš meilės energijos, mes turėjome ir tebeturime gyventi toje meilėje. Štai kodėl mes esame čia.
Meilėje slypi galia. Meilėje slypi galia padėti ir išgydyti, kai to negali niekas kitas.
Galų gale, meilės šaltinis slypi pačiame Dieve – mūsų visų gyvybių šaltinyje. Yra senas viduramžių eilėraštis, kuriame sakoma: „Kai atrandama tikra meilė, Dievas yra šalia.“
Naujasis Testamentas apie tai kalba šitaip: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo. Kodėl? Nes Dievas yra meilė.“
Meilėje slypi galia. Meilėje slypi galia padėti ir išgydyti, kai to negali niekas kitas.
Meilėje slypi galia pakylėti ir išlaisvinti, kai to negali niekas kitas.
Meilėje slypi galia parodyti mums gyvenimo kelią.
„Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos. Juk meilė stipri kaip mirtis.“
Tačiau meilė nėra tik jaunos poros reikalas. Dabar meilės galia mums pademonstruota fakto, kad visi čia susirinkome. Du jauni žmonės įsimylėjo ir mes visi čia pasirodėme. Tačiau tai nėra tik jaunos poros, kuria mes taip džiaugiamės, reikalas. Tai kur kas daugiau.
Kartą Jėzaus Nazariečio teisininkas paprašė apibendrinti Mozės mokymus. Jis nuėjo, paėmė hebrajų raštus, Pakartoto Įstatymo knygą ir Kunigų knygą, ir tada Jėzus prabilo: „Turite mylėti savo Viešpatį visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis. Tai pirmas ir pagrindinis įsakymas. Visa kita telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį.“
Mato versijoje jis pridūrė: „Šiuose dviejuose pasakymuose – mylėk Viešpatį ir mylėk kaimyną – sutelpa visas įstatymas, visos pranašystės, viskas, ko mus mokė Mozė, visi raštai, viskas, ką Viešpats nori pasakyti pasauliui... Mylėk Viešpatį, mylėk savo artimą, o tą darydamas mylėk ir save.“
Kartą kažkas pasakė, kad Jėzus pradėjo didžiausią revoliuciją žmonijos istorijoje. Judėjimą, paremtą besąlygiška Dievo meile pasauliui. Judėjimą, raginantį žmones gyventi toje meilėje ir taip pakeisti ne tik savo gyvenimus, bet paties pasaulio gyvastį.
Aš kalbu apie galią. Tikrą galią. Galią keisti pasaulį.
Jei manimi netikite... XIX amžiaus Amerikoje seni vergai paaiškino dinamišką meilės galią ir kodėl ji gali keisti. Jie tai paaiškino šitaip. Jie traukė religines giesmes net būdami įkalinti. Vienoje giesmėje sakoma: „Gileade yra balzamas...“ Tai gydantis balzamas, galintis sutvarkyti viską.
Jėzus negavo garbės daktaro laipsnio už tai, kad numirė. Jis negavo nieko. Jis atsisakė gyvenimo, paaukojo savo gyvybę dėl kitų gerovės, dėl pasaulio gerovės... dėl mūsų.
„Gileade yra balzamas užgydantis visas žaizdas. Gileade yra balzamas, pagydantis nuodėmingą sielą.“
Viena eilutė išties tai paaiškina: „Jei negali pamokslauti kaip Šv. Petras, jei negali melstis kaip Šv. Paulius, tu tiesiog pasakok apie Jėzaus meilę, kaip jis mirė, kad mus visus išgelbėtų.“
Jis nemirė tam, kad kažką gautų. Jėzus negavo garbės daktaro laipsnio už tai, kad numirė. Jis negavo nieko. Jis atsisakė gyvenimo, paaukojo savo gyvybę dėl kitų gerovės, dėl pasaulio gerovės... dėl mūsų.
Štai kas yra meilė. Meilė nėra savanaudiška ir egoistiška. Meilė gali būti pasiaukojanti ir taip tapti atperkanti. Nesavanaudiška, pasiaukojanti ir atperkanti meilė pakeičia gyvenimus. Ji gali pakeisti šį pasaulį.
Jei netikite manimi, stabtelėkite ir įsivaizduokite. Pagalvokite ir įsivaizduokite pasaulį, kuriame meilė yra išeitis.
Įsivaizduokite namus ir šeimas, kuriuose meilė yra išeitis. Įsivaizduokite kaimynystes ir bendruomenes, kuriose meilė yra išeitis.
Įsivaizduokite valdžios institucijas ir tautas, kuriose meilė yra išeitis. Įsivaizduokite verslus, kuriuose meilė yra išeitis.
Įsivaizduokite šį nuvargusį seną pasaulį, kuriame meilė yra išeitis. Kai meilė yra išeitis – nesavanaudiška, pasiaukojanti ir atperkanti.
Kai meilė taps išeitimi, šiame pasaulyje nebebus vaiko, kuris miegoti nueis alkanas.
Kai meilė taps išeitimi, skurdas taps istorija. Kai meilė taps išeitimi, žemė taps šventykla.
Kai meilė taps išeitimi, mes paguldysime kalavijus ir skydus upės pakrantėje, kad daugiau nebesimokytume kariauti.
Kai meilė taps išeitimi, atsiras vietos visiems Dievo vaikams.
Kai meilė taps išeitimi, skurdas taps istorija. Kai meilė taps išeitimi, žemė taps šventykla.
Nes kai meilė tampa išeitimi, mes išties pradedame elgtis vienas su kitu kaip tikri šeimos nariai.
Kai meilė tampa išeitimi, mes suvokiame, kad Dievas yra mūsų šaltinis, mes visi esame broliai ir seserys – Dievo vaikai.
Mano broliai ir seserys, štai toks yra naujasis Dangus, naujoji žemė, naujasis pasaulis, naujoji žmonijos šeima.
Leiskite man kai ką pasakyti, Saliamonas buvo teisus Senajame Testamente: tai ugnis.
Pierre'as Teilhardas de Chardinas – po šito aš prisėsiu, nes mums dar reikia jus visus sutuokti – prancūzų jėzuitas Pierre'as Teilhardas de Chardinas buvo vienas didžiausių XX amžiaus protų.
Jėzuitas, Romos katalikų šventikas, mokslininkas, mokytojas, mistikas.
Kai kuriuose savo raštuose jis sakė, remdamasis savo mokslinėmis ir teologinėmis žiniomis, kad vienas didžiausių žmonijos istorijos mokslinių ir techninių atradimų buvo ugnies atradimas, išradimas ir pritaikymas.
Dėl ugnies žmonijos civilizacija tapo įmanoma. Ugnis suteikė galimybę maistą iškepti, sanitarines sąlygas valgyti, o tai stabdė ligų platinimą.
Dėl ugnies tapo įmanoma pasišildyti, ji pavertė žmonių migraciją įmanomą net į šaltesnius kraštus.
Dėl ugnies tai buvo įmanoma – be ugnies nebūtų buvę Bronzos amžiaus, be ugnies nebūtų buvę Geležies amžiaus, be ugnies nebūtų buvę pramonės perversmo.
Technologijų pažanga labai priklauso nuo žmogaus gebėjimo panaudoti ugnį dėl žmonijos gerovės.
Ar kas nors šiandien čia atvažiavo automobiliu? Linktelėkite galvomis, jei taip. Žinau, kai kurie jūsų važiavote karietomis. Tačiau jei atvažiavote automobiliais, tai ugnis, sukontroliuota ugnis jus čia atvežė.
Žinau, kad Biblijoje rašoma, jog Jėzus ėjo vandeniu. Tačiau aš privalau jums pasakyti, kad aš neperėjau Atlanto vandenyno, kad čia atsidurčiau. Kontroliuojama ugnis lėktuve mane čia atgabeno. Dėl ugnies mes galime rašyti žinutes, įrašus tviteryje, elektroninius laiškus, naudotis instagramu, feisbuku ir būti socialiai atitrūkę vienas nuo kito.
Dėl ugnies visa tai įmanoma. Kaip sakė de Chardinas, ugnis buvo vienas didingiausių žmonijos atradimų.
Taip pat jis sakė, kad jei žmonija sugebės suvaldyti meilės galią, tai bus antras kartas istorijoje, kai mes atrasime ugnį.
Dr. Kingas buvo teisus: mums reikia atrasti meilę, atperkančią meilės galią. Kai mes tai padarysime, šį seną pasaulį paversime nauju.
Mano broliai, mano seserys, Dievas myli jus, Dievas laimina jus ir tegul Dievas apglėbia jus tomis visagalėmis meilės rankomis.
