Sausis, esą liūdniausias mėnuo? Nesąmonė! Yra dalykų, kurie nieko (arba beveik nieko) nekainuoja, bet pailsina sielą ir suteikia energijos – spindėkime ir džiaukimės gražia žiema. Ir leiskime sau ja mėgautis ne virtualiai!
Kartais tiesiog būtina pasijusti gyvu žmogumi, o ne kompiuterio ar telefono priedu, taigi, palepinkime save.
Gyva muzika
Žiemą pats geriausias metas pasimėgauti laiko patikrinta muzika. Rinkitės operą ar rimtosios muzikos koncertą – pajuskite tą magiją, kai orkestro muzikantai tarsi kvėpuoja vienu ritmu ir jus apgaubia dieviški garsai. Tik nesakykite, kad tai – ne jums. Tai tas pats, kaip iš anksto pareikšti, jog nemėgstate patiekalo, kurio nesate ragavę. Sulaikykite kvėpavimą: tai muzika, kuri gimsta čia ir dabar, kuri nesklinda iš negyvų įrašų. Tai gaivaus gyvenimo gūsis, kuris perkošia jus savo didybe!
Gyva ugnis
Jei neturite savo židinio ar krosnies – ne bėda. Vakarais smagu namuose užsidegti daug žvakių ir atsidėti neskubriems malonumams – skaityti, žiūrėti filmus ar tiesiog stebėti ugnį ir medituoti.
Gyvos gėlės
Žiemą labai pasiilgstame spalvų. Įsigykite keletą vazonėliuose žydinčių, parduotuvėse jau yra hiacintų – priežiūra minimali, o malonumas maksimalus – vieno žiedelio kvapas pripildo gaiviu aromatu visą butą. Rūpintis kambariniais augalais – puikus užsiėmimas. Gal įgudusi net užsiauginsite savo žiemos sodą...
Linksmos spalvos
Net jei visiškai nemokate piešti, galite nusipirkti dabar labai populiarią spalvinimo knygą, kokybiškų spalvotų pieštukų ir pabandyti pažaisti spalvomis. O gal labiau patiktų lieti akvarelę? Spalvos mus veikia: vienos pripildo gaivališkos energijos, kitos – ramina, ne veltui krizių kamuojami žmonės renkasi dailės terapijos užsiėmimus.
Gyvoji gamta
Kelias pėstute į darbą – tai ne pasivaikščiojimas. Ir kelias namo – taip pat. Į parduotuvę – irgi. Pasivaikščiojimas – tai bendravimas su mus supančia gamta: kai einame į parką pabūti šalia sruvenančio upelio ar upės, kai grožimės balto sniego putomis ant eglių šakų, kai brendame šviežiu sniegu ar voliojamės nuo kalno kartu su vaikais.
Popierinės knygos
Elektroninės irgi puiku bei itin patogu, bet popierinės asocijuojasi su jaukumu. O jeigu jums dar patinka liesti nuo laiko pageltusius (ar visiškai naujus šiugždančius) puslapius, peržvelgti iliustracijas, užversti knygą pažymėjus puslapį gražiu skirtuku... Tai lyg laiko mašina į vaikystę, kai atrodė, kad kiekviena knyga lentynoje slepia uždraustą paslaptį ir mums lemta ją atskleisti...
Natūralios medžiagos
Švelnios vilnos pledas, vasarą pajūryje rinkti akmenukai taurėje, kaštonas kišenėje, mamos megztos kojinės, medinis stalas glotniu paviršiumi, dailūs keramikos indai – pripažinkite, tai smagiau, nei metalo ir stiklo pasaulis. Kai lietiesi prie akmens ar medžio, pasijunti gamtos dalele.
Ranka rašyti laiškai
Pastebite, kaip sunku rašyti ranka, kai visi visą dieną kalename klaviatūrą? Bet ar esate neseniai gavę ranka rašytą kvietimą, atviruką ar netgi laišką? Prisiminkite tą tikrumo pojūtį. Ir bent retkarčiais padovanokite jį kitiems.
Gyvas bendravimas
Kartais virtualybėje mes be galo ilgai tariamės su draugais susitikti, netgi planuojame datas ir valandas, bet vis nesusitinkame, vis rašome; „atsiprašau... nepavyko... man sutrukdė... gal kitą kartą...“ , mes palaikome bendravimo iliuziją, bet nebendraujame. Mes kalbamės spausdintais žodžiais, bet ne širdimis. Šiandien pat galime susitikti su žmogumi, kuris mums svarbus. Jei tik norime.