Moterį, nešiojančią retą ir gražų vardą – Juozapa, Marijampolėje pažįsta visi paaugliai. Ji – vienuolė, įkvepianti jaunimą ir ieškanti su jais ryšio, padedanti sunkiausiais gyvenimo momentais, traukianti iš alkoholizmo liūno ir gelbstinti ištikus šeimos problemoms.
Juozapa atsivertė būdama vos 19 metų. Tuomet ji, prieš lemtingąjį lūžį, dar prašydavo Dievo vyro ir penkių vaikų. Bet netikėtai perskaitė žodžius, kurie tuomet dar būsimos vienuolės gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
„Jėzus pasakė, kas iš jūsų dėl manęs paliks mamą, vaikus, namus, dirvas, pinigus, gaus šimteriopai. Tada supratau, kad gaučiau 500 vaikų. Na, paėmiau, kur daugiau“, – juokauja Juozapa ir priduria, kad jai niekada niekada nebūna nuobodu.
O ką gi reiškia būti autoritetu? Juozapa įsitikinusi, kad tas buvimas yra labai paprastas: „Privalai būti tikras, nes ypač paaugliai jaučia, kai būni ne savimi. Taip pat turi suprasti, kad žmonės tave įsileidžia į gyvenimą, nes tavimi pasitiki.“
Apie vienuolę, kuriai didžiausias džiaugsmas yra buvimas kartu ir galėjimas dovanoti tai, ką turi geriausio – reportaže.