Pastojusi, ypač pirmą kartą, dažna moteris tampa įtari ir visais įmanomais būdais siekia apsaugoti savo būsimą kūdikį. Kai mažylis išvysta pasaulį, šis troškimas dar labiau sustiprėja. Nenuostabu, kad mamytės bent kartą gyvenime yra paisiusios prietarų.
Nors daugelis prietarų yra atkeliavę iš labai senų laikų, šiuolaikinė moteris vis dar patiki vienu ar kitu tvirtinimu. Moksliškai įrodyta, kad įtarumas ir prietaringumas (kaip ir religingumas) yra ne įgimtos, o įgytos savybės. Tad jei juodą katę išvydusi mama perveda dukrą į kitą kelio pusę, tikėtina, kad taip elgsis ir pastaroji. Įdomu, ar mūsų proprosenelių pamokymuose yra bent kiek tiesos? Deja, į šį klausimą atsakyti negalime. Taigi keletas populiarių prietarų, o tikėti jais ar ne – spręskite pačios.
► Negalima siūti, megzti ir siuvinėti
Anksčiau manyta, kad moteris, kuri per daug laiko skiria mezgimui, siuvimui ar siuvinėjimui, gimdyti gali sunkiau nei įprasta, aplink kūdikio kaklą gali apsivyti virkštelė, gali būti „užsiūtas“ kelias į šį pasaulį. Šiais laikais toks raminantis užsiėmimas mamoms netgi rekomenduojamas. Tačiau ilgai sėdėti vienoje vietoje nereikėtų, nes dėl to vaisius prasčiau aprūpinamas maistu, sunkiau iki jo atkeliauja kraujas. Jeigu vaisius pradeda aktyviau judėti arba neįprastai nurimsta, patartina pasivaikščioti ar pagulėti.
► Negalima iš anksto ruošti kūdikio kraitelio
Senovėje, kai kūdikių mirtingumas buvo labai didelis, kraiteliu iš anksto niekas nesirūpindavo, nes neturtingiesiems nelaimės atveju tai būtų bereikalingos išlaidos, o turtuoliams – papildomos neigiamos emocijos. Todėl tikėta, kad skubančios mamos gali susilaukti nesveiko arba negyvo vaikelio. Šiais laikais galioja priešinga taisyklė: iš anksto kraitelį nusipirkusi mama jaučiasi ramiau ir saugiau. Žinoma, šiuos rūpesčius galima patikėti ir kitiems, bet vargu ar kuri moteris norėtų atsisakyti tokio malonumo?
► Kiek galima ilgiau nepasakoti apie nėštumą
Mūsų močiutės tikėjo, kad plepių mamų laukia sunkus gimdymas. Realaus pagrindo tokiems spėjimams nėra, bet ir šiandien ezoterikai ir netgi kai kurie psichologai rekomenduoja kuo ilgiau aplinkiniams nepasakoti apie savo nėštumą, ypač jei jo pradžia komplikuota. Pirmąjį trimestrą įvyksta daugiausia persileidimų, todėl jei nutiktų nelaimė, niekas apie tai neklausinėtų, neįkyrėtų perdėtu rūpesčiu ir dar labiau neskaudintų. Taigi paslaptį vertėtų saugoti tiesiog dėl ramybės.
► Negalima žiūrėti į negražius daiktus, ugnį, dalyvauti laidotuvėse
Tai, ko gero, vienas iš nedaugelio prietarų, kuriais ir šiandien galima tikėti. Nors žiūrėjimas į negražius ar mirusius žmones, gyvūnus ar daiktus vaikelio išvaizdai įtakos tikrai neturės, blogą nuotaiką ar išgąstį bus priverstas pajusti ir vaisius. Dėl šios priežasties moteris kuo dažniau turėtų apdovanoti save teigiamomis emocijomis: mėgautis gražiais vaizdais, klausytis mėgstamos muzikos, užsiimti mėgstama veikla. Kuo daugiau gerų pojūčių, tuo laimingesnė mama. O kai laiminga mama, laimingas ir būsimas kūdikėlis.
► Negalima kelti rankų aukščiau galvos
Ilgai buvo manyta, kad mamai pakėlus rankas kūdikiui atsiranda papildomos erdvės, todėl jis pradeda aktyviau judėti ir ant jo kakliuko gali apsivynioti virkštelė. Tačiau ginekologai prieina prie išvados, kad virkštelės ilgis yra genetiškai paveldimas, todėl rankų kilnojimas ir galimas virkštelės apsivyniojimas nesusiję. Bet ši poza turi kitokių trūkumų: ilgai laikant iškeltas rankas, vaisiui gali pristigti deguonies prasidėti priešlaikinis gimdymas. Tad po žiemos apsiblaususius langus, mielos nėštukės, blizginkite atsargiai, o būtų dar geriau, jei apskritai tą darbą atidėtumėte ar patikėtumėte kitiems šeimos nariams.
► Negalima sėdėti sukryžiavus kojas
Mūsų močiutės tikėjo, kad toks sėdėjimo būdas turi įtakos vaikelio kojų formai, t. y. dažnai taip sėdinčios mamos gali pagimdyti kūdikį kreivomis kojytėmis. Nėščiosioms iš tikrųjų nerekomenduojama taip sėdėti, tiesa, dėl visai kitos priežasties. Taip sėdint sutrinka kraujotaka, todėl gali išsiplėsti venos. Na, o kūdikiui ši sėdėsena, pasak specialistų, neturi jokios įtakos.
► Valgyti galima viską, ko tik nori
Senais laikais buvo tikima, kad ko nors pagailėti nėščiai moteriai negalima – užpuls pelės. Kuriai būsimai mamai nepatiktų toks prietaras? Taip pat tikėta, kad jei nėščioji negaus tokio valgio, kokio nori, gimdymas bus sunkus. Kadangi gimdymo sunkumai su patenkintais norais neturi nieko bendra, šis prietaras, žinia, neturi jokio pagrindo. Visgi besilaukiančiai moteriai reikėtų valgyti viską, ko norisi, nes organizmas aiškiai praneša, ko jam labiausiai trūksta. Nepamirškite ir gydytojo rekomendacijų bei racionalios mitybos principų. Požiūris, kad būsimoji mamytė turi valgyti už du, taip pat yra nepagrįstas prietaras.
► Niekam negalima sakyti gimdymo datos
Priimta manyti, kad niekam nežinant gimdymas praeina greičiau ir lengviau. Tai – netiesa, nes gimdymo eigai kitiems žmonėms žinoma informacija įtakos negali padaryti. Visgi yra ir šiek tiek tiesos. Daugumą nėščių moterų erzina kvailas klausimas: „Dar nepagimdei?“ Ypač kai mama laukia nesulaukia gimdymo, o paskirta diena jau seniai praėjusi. Tad jei kiti numatytos dienos nežinos, nekantraus laukimo akimirkos paprasčiausiai bus ramesnės.
► Negalima pykti ir pyktis
Senovėje tikėta, kad jei nėščia moteris dažnai pyksta, kūdikis gims su įgimtomis dėmėmis arba bus baisus rėksnys. Tiksli pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis kol kas nenustatyta, tačiau, gydytojų tvirtinimu, tai tikrai nėra pykčio rezultatas. Vis dėlto akivaizdu, kad konfliktinės situacijos nenaudingos nei būsimai mamytei, nei mažyliui. Išgąstis, susierzinimas, nuoskauda padidina kraujospūdį, sutrikdo kraujotaką, o tai gali pakenkti kūdikio sveikatai.
► Negalima žaisti su kate, imti jos į rankas
Manyta, kad tai gali nulemti, kiek priešų turės užaugęs vaikas. Bijoti reikėtų visai ne to. Katės yra toksoplazmozės – labai pavojingos ligos nėščiosioms – sukėlėjų nešiotojos. Per placentą mikrobai gali patekti į kūdikio kraujotaką ir paralyžiuoti jo nervinę sistemą. Kad taip nenutiktų, nereikėtų liesti svetimų kačių, o laikomas namuose ištirti. Taip pat nėštukei nederėtų liestis ir prie katės tualeto. Jei negalima to išvengti, būtina mūvėti gumines pirštines.
► Negalima kirpti plaukų
Anksčiau ilgi plaukai buvo sveikatos ir grožio simbolis. Plaukų kirpimas – paliegusios moters, kuri negali pagimdyti sveiko vaiko, ženklas. Dabar psichologai mamoms, atvirkščiai, rekomenduoja kuo dažniau lankytis pas kosmetologą ir kirpėją – kad jaustųsi gražios ir savimi patenkintos. Bet... yra vienas „bet“: nėščiosios organizme siaučiantys hormonai gali iškrėsti pokštą – nudažyti plaukai gali būti visai ne tokios spalvos, kokios tikėjotės...
► Nėščiosios negalima piešti ir fotografuoti
Anksčiau nuotraukas ir portretus sau galėdavo leisti tik labai turtingos moterys, kurios išsiskyrė ypač trapia sveikata. Tad nenuostabu, kad joms dažnai tekdavo patirti persileidimą ar pagimdyti negyvą vaikelį. Dabar įamžinti laimingą būsimą mamą ne tik galima, bet ir reikia. Juk lauktis vaikelio pasitaiko ne kasdien. Tai išties nuostabus prisiminimas ne tik pačiai mamai, bet ir mažyliui.
Prietarai apie naujagimius
Daug prietarų yra susijusių ir naujagimiais. Į vienus jų verta numoti ranka, į kitus – įsiklausyti.
♦ Iki šešių savaičių kūdikio aplinkiniams rodyti nevalia. Net jei netikite pikta akimi, po svečių apsilankymo mažylis gali susirgti. Nužiūrėjo? Ne, svečiai su savimi atsinešė naujų mikrobų. Su tokia „biologine ataka“ vaikučio imunitetas gali nesusidoroti.
♦ Kūdikiui negalima žiūrėti į veidrodį. Prietaras grindžiamas tuo, kad save išvydęs mažylis gali išsigąsti ir dėl to ilgai nekalbėti. Iš tikrųjų nieko panašaus – 3–4 mėnesių vaikiukai su didžiuliu malonumu stebi save veidrodyje ir šypsosi. Tad veidrodis – puikus būdas mažylį nuraminti ir užimti.
♦ Išdygus dantukui, reikia dovanoti sidabrinį šaukštelį. Šį prietarą paaiškinti labai paprasta. Sidabras pasižymi išskirtiniu antibakteriniu poveikiu. Išdygus pirmiesiems dantukams, mažylis pradeda pamažu pažindintis su nauju, kietu maistu. Jis turi būti ne tik naudingas, bet ir saugus. Tuo metu, kai atsirado šis prietaras, maistas buvo gaminamas ne itin higieniškai.
♦ Iki vienerių metukų vaiko negalima kirpti, o vienerių verta nuskusti. Kirpti mažylio negalima todėl, kad neva su pirmaisiais plaukeliais nukerpamas ir jo protas. Paprastai iki metų vaikų plaukai ir taip būna reti bei švelnūs, tad kirpti paprastai nėra ko, o nuo metų jie savaime tampa tvirtesni. Skutant galima pažeisti švelnią galvelės odelę ir ilgam atbaidyti mažylį nuo šukavimo.
♦ Vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs. Dėl to neva žmogus gali įsiligoti ar net numirti. Iš tiesų psichologai nerekomenduoja vaikų vadinti tėvų, senelių, draugų vardais, nes su vardu mažylis gauna ir užduotį pateisinti tėvų lūkesčius, nuolat yra lyginamas su vyresniuoju vardo savininku.
Taip pat skaitykite:
Prietarai. Ar verta jų paisyti?
7 labiausiai paplitę prietarai