Politologas Linas Kojala: „Kas girdėtų Lietuvą, jei ji nebūtų Europos Sąjungos narė?“

Linas Kojala/LRT nuotr.
Linas Kojala/LRT nuotr.
2019-04-25 09:12
AA

„ES niekada nebus baigta – visada kažko trūks, kažkas neveiks, kažką reikės keisti“, – viltis apie paprastą ir lengvą Europos ateitį drąsiai išbraukia politologas Linas Kojala. – Bet tai išskirtinė Lietuvos galimybė ne tik kalbėti, bet ir būti pelnytai išgirstai.“

Ką Jums reiškia Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga, kaip teigė prof. Leonidas Donskis, yra dialogas bei susikalbėjimas. Tai iš esmės unikalus pasaulio istorijoje politinis procesas, kuriuo beveik trisdešimt valstybių bando atrasti būdą – ir taisykles – tarpusavio bendradarbiavimui. Pabandykite su trisdešimties žmonių grupe nutarti, į kurį restoraną eiti vakarieniauti, ir bus aišku, kokia sudėtinga ši užduotis. Tai reiškia, kad ES niekada nepasieks baigtinės fazės, nesukurs idealaus veikimo modelio – visuomet svarstysime, kad ES kažko trūksta, kažkas neveikia, kažką reikėtų keisti.

Kaip kasdienybėje pastebite Europos Parlamento veiklą?

ES dažniausiai matome kaip visumą, o ne atskiras institucijas. Ir tai yra teisinga. Bet neturėtume nuvertinti Europos Parlamento ir artėjančių jo rinkimų svarbos. Šios institucijos įtaka, svoris, galimybės formuoti politinę darbotvarkę pastaruoju metu auga. Parlamentas priima daugybę svarbių teisės aktų, jis taip pat labai reikšmingas formuojant bendrą ES biudžetą, kurio išmokos sudaro nemažą Lietuvos nacionalinio biudžeto dalį. Tad visi projektai, kurie Lietuvoje yra finansuojami ES lėšomis, vienu ar kitu būdu būna apsvarstyti ir Europos Parlamente.

Kaip kasdienybėje pastebite Europos Parlamento veiklą ir kokią naudą pirmiausia jaučiate kaip ES pilietis?

Nenuostabu, kad pirmiausiai vertiname galimybę keliauti, dirbti, mokytis, tobulėti visose ES šalyse. Tai – privilegija, kurios norėtų daugybė aplink ES esančių valstybių piliečių. Vis dėlto neturime būti vien pragmatiški; nepamirškime, kad ES šaknys – taikos karų nustekentame žemyne užtikrinimas. Tai, kad Europos tautos, ypač Prancūzija ir Vokietija, nekonfliktuoja tarpusavyje arba visus ginčus išsprendžia prie derybų stalo, nėra duotybė.

Kokią temą lietuviai turėtų kelti EP?

Mums reikia nuolatos priminti apie ES įsipareigojimą finansiškai remti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, kuris tęsis dar kelis dešimtmečius. Aktualu pabrėžti, kad Astravo atominės jėgainės projektas dėl saugos standartų nesilaikymo aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Toliau turime siekti, kad išmokos ūkininkams ES narėse būtų suvienodintos. Ką jau kalbėti apie tęstinę paramą Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo eurointegracijos ambicijoms.

Ką sakote aršiausiems ES kritikams?

ES pirmiausiai yra platforma valstybėms kalbėtis tarpusavyje. Jei ES nebūtų, tie pokalbiai vis tiek vyktų – galbūt nebūtinai Briuselyje, tačiau kažkur politiniai lyderiai suvažiuotų. Mat daugelis šiuolaikinių problemų – ekonomika, energetika, klimato kaita, saugumas, naujausios technologijos – peržengia valstybių ribas ir jų neįmanoma išspręsti po vieną. Tik klausimas, ar be ES tokios valstybės kaip Lietuva būtų deramai išgirstos. ES užtikrina, kad mažoms valstybėms tenka neproporcingai didelis svoris. Nedidelės valstybės visuomet kliaujasi bendromis taisyklėmis, o ES būtent ir yra tarptautinių taisyklių bei normų sergėtoja.

500 milijonų Europos Sąjungos piliečių interesams atstovaujantis Europos Parlamentas – demokratijos garantas, turintis reikšmingas teisės aktų kūrimo ir biudžeto sudarymo galias. Visose ES šalyse išrinkti europarlamentarai klausosi žmonių bei interesų grupių nuomonių ir jas iškelia į europinį lygmenį. EP išjudina mus, europiečius, jaudinančius klausimus, tokius kaip migracija, darbuotojų teisės, šeimų apsauga, maisto kokybė, klimato kaita, išsilavinimas, žmogaus teisės, sveikatos apsauga, verslo galimybės ir daugybė kitų. Jo priimti teisės aktai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą.