Nieko nėra neįmanomo. Bent jau ne pasakose. Iliustratorės Rivos Elmantės (30) sukurtoje „REdraw“ pasakų šalyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis traukia suktinę, o jo bendražygiai užsiima kita partijos puoselėjamoms konservatyvioms vertybėms prieštaraujančia veikla: Agnė Širinskienė pliekia kortomis (o gal Seimo nario kortelėmis?), o Aurelijus Veryga gurkšnoja kokteilį. Nepamiršta ir žavioji R. Karbauskio bendražygė Greta Kildišienė, kuri šioje pasakoje puikuojasi reto grožio kailiniais.
Tačiau apie viską – nuo pradžių. Kartą, labai labai seniai (jei tiksliau, tai prieš pusantrų metų), vienos sostinės optikos darbuotoja Riva išėjo motinystės atostogų. Nuo vaikystės dailę mėgusi Riva vėl čiupo į rankas kadaise stalčiaus gilumoje paslėptus teptukus ir ėmė piešti. Ant popieriaus ji perkeldavo tai, ką matė, o matė Riva ją supančius žmones.
Parodyti savo darbus žmogui, kuris piešia, labai sunku, nes niekada nebūsi patenkintas savimi tiek, kiek norėtųsi
„Kai viena ponia su kortelėmis Seime prisižaidė, vyras pasakė: „Nupiešk Agnę, bus bajeris.“ Tada buvo ant bangos visas tas reikalas, tad man nupiešus Agnę Širinskienę pradėjo eiti žinutės, kad žmonės nori tokios maikės. Aš padovanojau porai draugų marškinėlius, kažką pardaviau ir taip išėjo, kad pradėjau piešti daugiau visokių linksmų iliustracijų. Piešiau daug, bet buvo labai nedrąsu ką nors parodyti viešoje erdvėje. Parodyti savo darbus žmogui, kuris piešia, labai sunku, nes niekada nebūsi patenkintas savimi tiek, kiek norėtųsi, – portalui Žmonės.lt pasakojo Riva Elmantė, kuri kasdien, apsikrovusi žaislais ir buteliukais, kuria naujas karikatūras. – Vis juokauju, kad vaikas man atvėrė čakras. Apskritai, labai daug mano draugių, kurios augina vaikus, siuva, rašo ar kažką kito pradeda daryti. Pavyzdžiui, mano viena draugė pradėjo gaminti veganiškus saldumynus. Todėl visiems sakau: gimdykit vaikus, tada lengviau atrasite save.“
Naujiena apie „valstiečių“ šaržus ant drabužių pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Vieną dieną su Riva susisiekė reperis Karpiz, kuris pasiūlė į jo koncertą atnešti parduodamus marškinėlius. Tačiau didžiausia susidomėjimo banga iliustratorę užliejo po to, kai su ja susisiekė komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis, norėjęs įsigyti marškinėlius su A.Širinskienės iliustracija.
„Aš manau, kad kiekvienas pasirenkame būdą, kaip reikšti nuomonę. Tai – vienas būdų. Nepritariu valdančiųjų daromam cirkui, o „REdraw“ karikatūros išties yra taiklios ir, pripažinkim, žavios. Nematau tame nei kažko pikto, nei žeidžiančio“, – patikino S.Vaitulionis.
Jo nuotrauka su šiais marškinėliais sulaukė apie 1,6 tūkst. patiktukų feisbuke ir pelnė Rivai pripažinimą.
„Sėdėjau sodyboje, o mano vyras Erikas paklausė, ar matau, kas vyksta. Mane visi taggino, pasipylė žinutės. Iš Saugirdo įrašo supratau, kad jam marškinėliai patiko. Man tai ir yra svarbiausia – kad žmonėms patiktų. Menas turi nešti emociją, džiugesį. Iki šiol nė nemaniau, kad iš meno galima užsidirbti“, – patikino Riva.
Dailės mokyklą baigusi moteris rimčiau meno taip niekada ir nestudijavo. Interviu metu ji kelis sykius pakartojo, kad jai iki šiol atrodė, jog meno studijos ir pats menas apskritai yra neperspektyvus dalykas. „Toks standartinis požiūris buvo, kad menininkai nieko neturi“, – dabar jau pakeitė savo nuomonę Riva.
Kodėl kliuvo tik „valstiečiams“?
Kai kurie sako, kad aš jiems reklamą darau, nes jie mano piešiniuose pavaizduoti kieti ir liberalūs. Jaunimui tai patinka. Jeigu R. Karbauskis pas kažką ant džemperio per vakarėlį tupės, tai bus savotiška reklama.
Man labai artimos vakarietiškos pažiūros. Jeigu visas pasaulis modernėja, kodėl mes turime eiti atgal per visokius draudimus? Jaunimas ir apskritai visų socialinių sluoksnių žmonės patys turėtų atsirinkti, ką jie turėtų ir gali daryti. Visų pirma, reikia šviesti visuomenę, o draudimas įlenda į smegenis lyg viskas būtų negalima. Aš manau, kad „valstiečiai“ galėtų būti šiek tiek lankstesni.
Grįžtant prie klausimo, nemanau, kad jiems nuo manęs kliuvo. Žmonėms labai patinka šie piešiniai.
Ar sulaukėte kokios nors reakcijos iš šaržuotų politikų?
Ne, nesulaukiau jokio atsako. Aš labai tikiuosi, kad Agnė ant manęs nepyksta, nes tas paveikslėlis yra pats populiariausias. (Juokiasi.) Agnė ten yra faina, kieta merga. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad A.Širinskienė man pagrasintų, jog paduos į teismą. Nuoširdžiai sakau, atsistočiau aikštėje ir pasakyčiau: „Miela Agne, aš labai jūsų atsiprašau“, o po to padovanočiau maikę.
Apskritai, kol kas nesulaukiau neigiamų atsiliepimų, nors tai būtų ganėtinai normalu. Tiesa, viena draugė mane išmetė iš draugų feisbuke, nes jos pažiūros skyrėsi nuo manųjų. Aš suprantu, kad mano darbai ne visiems patinka, nes apskritai neįmanoma visiems įtikti.
Menininkai įprastai stengiasi būti apolitiški, nes, neduok Dieve, kada nors kokiu nors būdu nukentės. Kodėl jūs elgiatės priešingai?
Aš apie tai galvoju beveik kasdien. Jeigu taip atvirai, tai aš kuriu tai, ko nori žmonės, kas yra ant bangos. Noriu kurti kažką savo, nes norime gyventi Lietuvoje, nenorime išvažiuoti. Galbūt dėl to mieli politikai ant manęs nepyks. (Šypsosi.) Aš Lietuvoje kuriu šeimą, ateitį auginu.
Aš nežinau, aš tuos politikus nupiešiau kaip prikolą ir tikrai nemaniau, kad kažką toliau darysiu su jais... Bet man patinka žmonių reakcija, man yra smagu net ne dėl to, žmonės perka mano darbus ar ne, man smagu, kad jiems jie paprasčiausiai patinka. Kiekvienas naujas puslapio like yra svarbus. Kai matai, kaip jie auga, jautiesi įvertintas. Šiek tiek gailiuosi, kad niekada nestudijavau meno. Jei būčiau studijavusi, gal žinočiau, ko negalima piešti. Bet kadangi niekada apie tai nesimokiau, išskyrus dailės mokyklą Druskininkuose, tai ir piešiu tai, apie ką verda diskusijos socialiniuose tinkluose.
Piešimo kursams neturiu laiko. Mano diena yra tokia, kad jei vaikas miega, aš daugiau nieko nedarau, tik piešiu. Mano nagai yra nelakuoti, antakiai beveik niekada nebūna nudažyti. Stengiuosi išnaudoti laiką ir apie mokslus, paskaitas, plenerus neturiu kada net pagalvoti.
Mano gyvenimas nėra labai įdomus. Aš piešiu ir auginu vaiką. Kartais vaikui žaislų neužtenka, todėl būna, kad užsakymai turi palaukti. Nenoriu būti ta mama, kuri visą laiką dirba. Bijau praleisti savo vaiko vaikystę.
Kaip gimė susidomėjimas menu?
Piešiau nuo vaikystės. Pamenu, vaikystėje piešdavau princeses su karūnomis, moteris idealiomis figūromis... Kai baigiau mokyklą, norėjau stoti į interjero dizainą arba veterinariją. Tačiau tuo metu, kai reikėjo stoti studijuoti, prasidėjo krizė. Gerai išsilaikiau anglų, todėl stojau į anglų filologiją. Atrodė perspektyviau.
Apie ką nepriimtina juokauti?
Aš turbūt jau nupiešiau viską, kas nepriimtina. Nuogą nupiešti? Nuogybių nepieščiau, nes tai ne mano arkliukas. Man patinka stilingi piešiniai.
Į viską žvelgiu su humoru ir manau, kad esi normalus žmogus tol, kol turi humoro jausmą. Nerimas, kad kas nors duos per nagus, jau praėjo. Apie tai nebegalvoju. Juolab, tikiu, būtų nemažas skandalas, jei mane į teismą paduotų dėl maikės.
Tikiuosi, kad mes vis dar gyvename laisvoje šalyje. Draudimai sukelia tik baimę. Kalbant atvirai, po kiekvieno didesnio įvykio su vyru vis pagalvojame apie emigraciją. Bet mes žiauriai norime gyventi čia, Lietuvoje.
Kuriate marškinėlius tiek su individualiais piešiniais, tiek su politikais. Kas populiariausia?
Politikai. Visiems labai patinka Aurelijus Veryga. Mano piešiniuose Veryga labai simpatiškas. (Šypsosi.)
