Trečiadienio popietę Vilniuje surengta neplanuota spaudos konferencija, skirta vienai opiausių viešosios tvarkos problemų sostinėje. Policijai įkliuvo trylika asmenų siejusi gauja, ilgą laiką neleistinose vietose pastatų fasadus niokojusi „graffiti“ ženklais. Tarp įtariamųjų – savo inicialais Lietuvos pastatus neleistinai purškęs vaikinas, slėpęsis po puikiai miesto gyventojams atpažįstamu „Solomon“ slapyvardžiu.
Vilniaus apskrities policijos pareigūnams pavyko sulaikyti trylika asmenų, galimai dažais terliojusių įvairius Vilniaus miesto statinius. Nuo ankstaus ryto įtariamųjų namuose atliekamos kratos, pareigūnai vykdo jų apklausas.
Gresia iki penkerių metų nelaisvės
Pasak pareigūnų, labiausiai Vilniuje sistemiškai nukentėdavo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Pranciškonų vienuolynas. Jam daryta nuolatinė, sisteminė žala.
Tarp trylikos asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, yra tokios skambios pravardės kaip Solomon, Ranch, Gigs ir kitos. Jaunuolių amžius svyruoja nuo 17 iki 29 metų. Policijos teigimu, įtariamųjų tarpe yra ir vaikinų, ir merginų. Vienas iš sulaikytųjų įtariamas vartojęs narkotines medžiagas, dar vienas – bandęs jas platinti.
Kaip atskleidžia pareigūnai, tai nebuvo organizuota gauja, labiau spontaniškai susivienijusi grupė. Nors pažeidėjai save laiko menininkais, teisiniu požiūriu jie – nusikalstamos veikos vykdytojai. Šiuo metu jiems taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dar tikslinama žala, kurią, įrodžius kaltę, įtariamiesiems reikėtų atlyginti. Pagal LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio antrą dalį įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Atskirkime „graffiti“ nuo „Street Art“
Dažnai šia tema viešojoje erdvėje pasisakantis TV laidų vedėjas, aktorius Algis Ramanauskas sako, jog visuomenė dažnai neskiria „graffiti“ ir „Street Art“ meninės veiklos, tad kyla neteisingos diskusijos.
„Graffiti“ vadinami įvairūs vaizdiniai, kurie ant sienų ar kitų paviršių kuriami be turto savininko sutikimo ir yra laikomi vandalizmu. Teisėtas menas, vadinamasis „Street Art“, yra legaliai gatvėje besivystantis menas, kuriam pritaria turto savininkas ir kiti asmenys.“
Pasak A. Ramanausko, šioje situacijoje nėra vietos diskusijai: „Tai tas pats, kas sporte lyginti lengvąją atletiką ir bėgimą nuo policijos pareigūnų.“
Iniciatyvos siekia miesto be „graffiti“
Tuo tarpu, kol vieni Vilniaus miesto veidą niokoja nelegaliais „graffiti“ vaizdiniais, kiti skiria asmenines lėšas ir laiką jo atkūrimui. Dvejus metus prie iniciatyvos „Valome Vilnių“, švarinančios sostinę nuo nelegaliai išteptų fasadų, prisidedantis aviakompanijos „Small Planet Airlines“ savininkas Vytautas Kaikaris jai iki šiol jau skyrė virš 40 tūkst. eurų.
Pasak jo, šiuo metu vykdomas miesto auditas, suburta dažytojų komanda: „Turime surinkę aiškius duomenis, kokie „graffiti“ mėgėjai ir kiek sienų yra apdergę Vilniuje. Keletas žmonių du metus dirbo tik prie šios iniciatyvos.“
Verslininko teigimu, susibūrę įvairaus dydžio verslai siekia išsaugoti Vilniaus senamiestį ir nuvalyti jo fasadus, atkurti estetišką miesto vaizdą.
„Savo išgalėmis prisidedame prie Vilniaus tvarkymo, bendradarbiaujame ir su miesto savivaldybe, ir su mažesnėmis įmonėmis. Labai malonu, kad į šią problemą rimtai žvelgia ir policija, prisidedanti prie vandalizmo mažinimo sostinėje.“
Pilietiški gyventojai turėtų susivienyti
Mados festivalio „Mados infekcija“ vienas organizatorių Saulius Imbrasas su Vilniaus miesto tvarkymo iniciatyva dirba kone kasdien. Kartu su kolegomis jis stebi miestą ir perduoda informaciją policijos pareigūnams.
„Už privačių rėmėjų ir miesto savivaldybės skirtas lėšas ne tik ieškome naujų „graffiti“ vaizdinių, bet ir dažome išterliotas pastatų sienas. Patys turime rūpintis savo miestu, bendradarbiauti su politikais ir pareigūnais, jeigu norime, kad Vilnius garsėtų švara, bet ne išplitusiu vandalizmu.“