Pokalbis dėl darbo: ką atsakyti į sudėtingus klausimus?

Pokalbis dėl darbo / „Shutterstock“ nuotr.
Pokalbis dėl darbo / „Shutterstock“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2014-04-10 07:15
AA

Pokalbio dėl darbo laukimas kaip reikiant gali ištampyti nervus. Juk kad ir kaip ten būtų, būtent pokalbis ir lemia, ar būsite priimtas į išsvajotą darbovietę. Tad kaipgi pasiruošti pokalbiui, kad būsimieji darbdaviai liktų sužavėti?

Visų pirma pasiruoškite atsakymus į vienus sudėtingiausių darbo pokalbio metu pateikiamų klausimų, kad juos išgirdę nesutriktumėte. Juk pasiruošimas yra raktas į sėkmę!

Pateikiame jums keletą knygų apie darbo paieškas parašiusios autorės Vicky Oliver patarimų, kaip atsakyti į sudėtingiausius darbo pokalbio metu užduodamus klausimus.

Klausimas: kokie jūsų privalumai ir kokios silpnybės?

Atsakyti į pirmąją klausimo dalį sunku tikriausiai nebus – tiesiog išvardykite savo stiprybes ir privalumus, tačiau jokiu būdu neperspauskite ir neprisimeluokite, juk kas gali žinoti, galbūt kada nors visa tai gali tekti įrodyti...

Antroji klausimo dalis jau yra kiek suktesnė – kaip darbdaviui išvardyti savo silpnybes kartu jo galutinai neatstumiant? V. Oliver pataria: „Visas savo blogybes pateikite kiek įmanoma gražiau. Jei turite kokių nors silpnybių, neslėpkite jų, tiesiog papasakokite, kaip stengėtės ar vis dar stengiatės su jomis kovoti. Tarkime, bijote kalbėti didelei auditorijai? Papasakokite, kaip su šia užduotimi jums pavyko susidoroti pastarąjį kartą – kokių priemonių ėmėtės ir kaip sekėsi pernelyg nesusijaudinti.“

Klausimas: kodėl turėtumėme jus pasamdyti?

Prieš eidami į pokalbį dėl darbo, atsakymą į šį klausimą būtinai apsvarstykite, nes šis yra bene labiausiai tikėtinas. Geriausia būtų, jei žinotumėte tikslų vardą ir pavardę žmogaus, su kuriuo turėsite kalbėtis. V. Oliver pataria informacijos internete pasieškoti ne tik apie įmonę, į kurią kandidatuojate, bet ir apie joje dirbančius ir aukštas pareigas užimančius žmones. Taip susidarysite vaizdą, kokio žmogaus ši įmonė ieško, ir galėsite sugalvoti tinkamiausią atsakymą į šį gan daug lemiantį klausimą. Atsakydami nepamirškite paminėti savo stiprybių, kurios šiai įmonei galėtų padėti judėti į priekį.

Negatyvumas / „Shutterstock“ nuotr.

„Jums derėtų ne tik pasakyti, kodėl esate pats geriausias kandidatas, bet ir pateikti pavyzdžių, ką naujo ir originalaus galėtumėte įnešti į šią įmonę. Šiek tiek paerzinkite darbdavius neatskleisdami visų savo planų, kad jie norėtų dar kartą jus pamatyti“, – pataria V. Oliver.

Klausimas: matome, kad ilgai neturėjote darbo, ką tuo metu veikėte?

Jeigu jūsų gyvenimo aprašyme darbdavys aptiks ilgus laiko tarpus, per kuriuos sėdėjote be darbo, jis tikrai paklaus, ką tuo metu veikėte. Atsakymas, kad tuo metu tiesiog sėdėjote prie televizoriaus ir nieko doro nenuveikėte, čia tikrai netinka!

Žinoma, viskas gerai, jei esate mama ir per tą laiką tiesiog rūpinotės savo vaikais, tačiau nebūtina apsistoti tik ties tokiu sausu atsakymu. Galbūt per tą laikotarpį perskaitėte jums aktualią knygą ar apsilankėte naudinguose kursuose? Papasakokite ir apie juos!

V. Oliver pataria jokiu būdu nesakyti, kad per tą laiką tiesiog ieškojotės darbo. Net jeigu paieškos ir užsitęsė, privalote įrodyti, kad tuo metu ne tik sėdėjote prie kompiuterio, bet kažkaip stengėtės tobulintis savo įgūdžius. Darbdavys juk nori žinoti, kad esate įdomus ir veiklus žmogus, o ne dienas prie kompiuterio ar prie televizoriaus leidžianti nuoboda, nuolat depresuojantis, kad niekaip nepavyksta susirasti darbo.

Klausimas: jeigu paskambinčiau jūsų buvusiam viršininkui (-ei), kaip manote, ką jis / ji apie jus pasakytų?

Į šį klausimą, žinoma, sunkiausia bus atsakyti tiems, kurie iš buvusio darbo išėjo ne pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis. Norėdami išvengti tokio klausimo, apsidrauskite iš anksto – paprašykite rekomendacinių laiškų iš buvusių viršininkų. Galbūt bent su vienu iš jų nesusipykote?

Jokiu būdu neminėkite bloguoju savo buvusių bendradarbių ar viršininko, juk tai išties blogas tonas, stenkitės kalbėti tik bendrąja prasme ir jei vis dėlto nesusilaikysite neleptelėje kokio neigiamo fakto, verčiau jį kaip kaip reikiant argumentuokite.

Jei iš ankstesnės darbovietės išėjote dėl nesutapusių pažiūrų su savo viršininku, per pokalbį dėl darbo darbdaviui papasakokite savo poziciją: kodėl su juo / ja nesutarėte, kokios aplinkybės tai lėmė ir kaip šią situaciją bandėte spręsti. Juk jei darbdavys iš tiesų sugalvos paskambinti jūsų buvusiam viršininkui, kuris galbūt vis dar ant jūsų pyksta, gerų atsiliepimų apie jus jis kažin ar sulauks...

Klausimas: kodėl netekote ankstesnio darbo?

Atsakymą į šį klausimą taip pat verta gerokai apgalvoti, juk nesakysite, kad aname darbe jums tiesiog pasidarė nuobodu, nes darbdavys gali pamanyti, kad nuobodžiausite ir šioje įmonėje.

Derėtų savo išėjimo iš ankstesnio darbo motyvus pateikti kiek įmanoma tiksliau ir pozityviau. Net jeigu ankstesnę darbovietę palikote susipykę su savo viršininku, šiam darbdaviui papasakokite, kaip iš to pasimokėte. Galbūt išmokote pakovoti už save ar išsiugdėte tvirtą charakterį?