Dažniausiai ją galima pamatyti besisukinėjančią už kadro: kirpėjai savo plaukų įvaizdį patiki būrys žinomų žmonių ir ilgamečių klientų. Rūta dabar kaip niekada laiminga – duris atvėrė visiškai atsinaujinęs jos grožio salonas „Cut Code“.
Rūta, esate vadinama žvaigždžių plaukų stiliste. Ar savo veikloje jau pasiekėte viską, apie ką buvo svajota ilgus metus?
Atrodo, jau nemažai nuveikiau, bet vis susirandu kažką naujo, įdomaus ir kitokio. Esu iš tų, kurie užsibrėžia tikslą, jo siekia, o pasiekę – juda toliau. Man patinka atrasti ir tobulėti, bet tam tobulumui jokios ribos neegzistuoja. Pati mano profesija reikalauja nuolatinio žinių gilinimo: aš viskuo ir domiuosi, noriu vis daugiau. Neslepiu, kad visada buvau maksimalistė: dirbdama kirpėja, norėjau tapti stiliste, vėliau pradėjau mąstyti ir apie nuosavą verslą. Dabar vadovauju atsinaujinusiam grožio salonui, kuris neatsitiktinai buvo pavadintas tokiu vardu.
Ne kiekviena moteris pasiryžtų nuosavam verslui. Papasakokite, kaip kilo tokia mintis ir kas slepiasi už pavadinimo?
Mane tuomet labai palaikė klientės, drąsindamos, kad būtinai turiu tai padaryti, kad tikrai pavyks… Jau dešimtmetį vadovauju prekybos ir pramogų centre įsikūrusiam grožio salonui, kuris žinomas „Salon+ Ozas“ vardu. Po ilgų planavimo ir laukimo mėnesių pagaliau atsinaujinome, todėl pasikeitė ir pats pavadinimas. Ne vienerius metus auginau kūrybinį projektą „Cut Code“: neatpažįstamai žaisdavau žinomų žmonių plaukų įvaizdžiais ir įamžindavau juos išskirtinėse fotosesijose. Tai mano širdies projektas ir jis man tapo savotišku simboliu to, ką galima pasiekti nuosekliu, nuoširdžiu darbu.
Ar vadovauti grožio salonui sudėtinga? Mūsų visuomenėje vis dar gyvas mitas, kad savininkė tik ateina, pabūna graži ir išeina.
Salono savininkė, jei ji tokia, kaip aš, tikrai daug dirba. Tas darbas jai – ir laisvalaikis. Man būtų visiškai nepriimtina tiesiog užeiti pabūti gražia. Kadangi ir vadovauju, ir gražinu klientes, laiko sau beveik nelieka. Kartais tyliai pasvarstau: įdomu, ar yra toks verslas, kuriame lengva suktis? Norėčiau tokį pabandyti (juokiasi).
Kai darbe praleidžiate tiek valandų, kolegos tampa šeima. Kaip pavyksta sustyguoti moteriško kolektyvo darbą?
Su kolegėmis verdame tame pačiame katile, taigi ir prieskonius atidžiai suderiname.
Man pasisekė: jau daug metų dirbu su tuo pačiu savo senuoju kolektyvu. Be galo tai vertinu, nes su kolegėmis verdame tame pačiame katile, taigi ir prieskonius atidžiai suderiname. Juk moterys yra moterys. Kartais visos pajuokaujame, kad jau ir vaikai užaugo, o mes kaip kerpam, taip kerpam. Viskas gerai. Darbas seniai tapo dar vienais namais. Smagu, kad čia jaučiuosi kaip žuvis vandeny, todėl ir diena visada prabėga labai greitai.
Ar per tuos dvidešimt karjeros metų pastebėjote, kokiomis savybėmis išsiskiria geidžiamiausi kirpimo meistrai?
Manau, tik kūrybiškas žmogus gali dirbti tokį darbą: jis turi gebėti puikiai pritaikyti ir suderinti spalvas, formas ir detales. Man kurti labai padeda nuojauta, bet savo sėkmės formulės neišduosiu – paslaptis turi būti saugoma tik vienoje širdyje (šypsosi). Aš myliu savo darbą, savo profesiją ir įdedu daug pastangų. Klientais rūpinuosi nuoširdžiai, nes tuomet ir juos, ir mane aplanko geros emocijos.
Ar įtikti žinomam žmogui sudėtingiau, nei įprastam klientui? Ar lietuvių žvaigždės įnoringos?
Kasdien tenka dirbti su įvairiais žmonėmis ir jie tokie individualūs, bet kiekvienas – žinomas ar ne – visų pirma man yra gerbiamas ir mylimas klientas. Visi nori būti gražūs: džiaugtis tinkamu kirpimu, geru atspalviu ir sveikais, prižiūrėtais plaukais.
Ar dažnai tenka atkalbinėti tą laimingą klientą nuo pasirinkto plaukų įvaizdžio? Kaip tuomet išsisuki?
Man darbe nuolat nutinka įvairių situacijų: tarkim, jei matau, kad klientė pasirinko netinkamą spalvą ar kirpimą, kitaip sakant, netinkamą įvaizdį, visada paaiškinu, kodėl to nereikėtų daryti. Žmogui galbūt ir graži atsinešta nuotrauka, bet įgyvendintas toks sprendimas bus nepraktiškas – neatitiks plaukų struktūros ir galimybių. Juk mano darbas ir yra viską padaryti taip, kad būtų gražu realiame gyvenime. Dažniausiai klientai prašo tokių šukuosenų ir įvaizdžių, kurių priežiūra būtų patogi ir paprasta. Visada paaiškinu, kas bus, kai galvą išsiplaus namie ir po to teks bandyti susišukuoti.
Rūta, ar po tiek metų jau galite numatyti, ko pageidaus į jūsų kėdę pirmą kartą atsisėdusi klientė? Ar lengva nuspėti tautiečių norus?
Žinoma, visos moterys nori būti gražios. Man jos tokios ir yra – tereikia mokėti tuos gražiausius bruožus atskleisti. Per tiek metų jau iš pirmo žvilgsnio suprantu, kas, kaip ir kodėl. Tiesiog perskaitau mintis ir pamatau, kaip moteris turėtų atrodyti ir šis sprendimas visada pasiteisina (juokiasi). Lietuvės vis dar pakankamai konservatyvios ir mėgsta standartus, bet yra ir tam tikras sezoninis švenčių padiktuojamas bangavimas.
Teko girdėti, kad eidama gatve stebite praeivių šukuosenas: ar savo įvaizdžiu skiriamės nuo pasaulinių didmiesčių gyventojų?
Pagal kirpimą žmogų atpažįstu, o vardo kartais neprisimenu.
Tikrai turiu tokį keistą pomėgį – stebiu žmonių šukuosenas. Mano dėmesys visada pirma krypsta į plaukus. Kartais būna situacijų, kai kažkas perduoda linkėjimus, o aš klausiu, kaip ta moteris buvo apsikirpusi: ar ji buvo trumpais šviesiais, ar ilgais kaštoniniais plaukais. Pagal kirpimą žmogų atpažįstu, o vardo kartais neprisimenu. Stovėdama eilėje kartais nužiūriu moterį priešais ir akimirksniu suprantu: štai čia tikrai mano kirpimas.
Šiaip džiugu, kad gatvėse daugėja stilingai apsikirpusių ir nusidažiusių žmonių – jau ir pas mus atsiranda įdomesnių variantų. Visgi mes dar labai skiriamės nuo pasaulinių didmiesčių gyventojų ir tai yra normalu.
Pamenu, prieš gerą dešimtmetį gatvėje prasilenkiau su moterimi, kuri atkreipė dėmesį violetine plaukų spalva. Dabar taip nešioja didžiausios stileivos. Ar savo klientes skatinate nuolat pabandyti kažką naujo?
Mieliau renkuosi klasikinius variantus ir derinu juos su madingomis detalėmis, kurios vieną ar kitą sezoną atsiduria ant bangos. Klasika visada madinga, o tai, kas madinga tik dabar – nebūtinai tinka! Man patinka keisti įvaizdžius ir sukurti kažką naujo, bet siūlau klientėms nors kurį laiką panešioti joms labiausiai tinkančius atrastus kirpimus. Su dažymu irgi panašiai: visada įvertinu, ar pokyčiai nepakenks pačiam plaukui.
Tikiu, kad kiekviename darbe visko nutinka: gal ir jūs karjeros pradžioje kokią blondinę namo išleidote žaliais plaukais?
Tokiame darbe kasdien tikrai gali nutikti išskirtinių situacijų (juokiasi): tarkim, moteris namie nusidažo plaukus ir rezultatas taip skiriasi nuo pavaizduoto ant pakuotės, kad ji kreipiasi skubios pagalbos. Visko darbe nesuplanuosi, bet svarbiausia – jį atlikti profesionaliai.
Kaip tik ir norėjau klausti, ką norėtumėt perduoti moterims, kurios pačios iš taupumo namie dažosi plaukus...
Kai paskui atbėga pas specialistą su prašymu tuos plaukus perdažyti – tai jau tikrai ne taupymas, o trigubos išlaidos. Specialistas tam ir yra, kad padėtų išvengti nereikalingų pasekmių. Norint teisingai nudažyti plaukus, reikia išmanyti daug taisyklių, o tai jau yra atskiras mokslas.
Kaip manote, ar yra kokių nors tabu, kurių nederėtų laužyti sulaukus tam tikro amžiaus? Pavyzdžiui, kalbama, kad garbaus amžiaus moteriai nebepridera puikuotis ilgais plaukais.
Dabar pasaulis keičiasi – keičiasi ir požiūris, ir mada, ir tam tikros taisyklės. Visada geriau atsižvelgti į moters statusui ir pareigoms taikomas etiketo rekomendacijas, tačiau, jei viskas teisingai sustyguota ir tinka, kodėl gi ne?
Labai džiugu, kai žmonės išsiskiria iš pilkos minios. Amžius dabar skaičiuojamas kitaip, o ir galimybės visiškai kitokios nei prieš dvidešimt metų. Man gražu, kai užsienyje matau garbaus amžiaus moteris sušukuotas, padažytas, madingai apsirengusias.
Negaliu atitraukti akių nuo jūsų pačios plaukų: jie ilgi ir žvilgantys. Kaip ir man tokius turėti?
Tikiu, kad ilgi ar trumpi – plaukai yra moters grožio dalis ir jos vizitinė kortelė. Svarbiausia, kad jie būtų prižiūrėti, išpuoselėti ir sveiki. Tereikia tinkamai parinkti priemones.
Tikiu, kad visi pasvajoja namie turėti kirpimo meistrę. Ar surandate laiko pasirūpinti ir šeimos narių plaukais?
Labai geras klausimas. Prisipažinsiu, kad dabar užimtumas yra maksimalus, todėl, sugrįžus namo, man norisi tiesiog leisti laiką su šeima be darbo įrankių rankose. Anksčiau suspėdavau palepinti ne tik šeimos narius, bet ir gimines. Kas rytą prieš darželį dukrai supinu kasytes, bet visko nutinka – taigi šio meno išmokiau ir vyrą (šypsosi).