Plaukimo treneris atskleidžia, kokią esminę klaidą daro daugelis vasarotojų

Kęstutis Steponavičius/ N. Keraitienės nuotr.
Autorius: Laura Kešytė
Publikuota: 2019-06-25 10:41
Plaukimas – neatsiejama vasaros dalis. Tik ar viską plaukdami darome teisingai? Apie tai – pokalbis su „Impuls“ Plaukimo akademijos treneriu Kęstučiu Steponavičiumi, kurio treniruojama vilnietė Smiltė Plytnykaitė neseniai pagerino Rūtai Meilutytei priklausiusį 100 metrų krūtine plaukimo rungties rekordą.
Kęstutis Steponavičius/ Asm. archyvo nuotr.
Kęstutis Steponavičius/ Asm. archyvo nuotr.

Ar plaukti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus?

– Plaukti tikrai gali kiekvienas sveikas žmogus – amžiaus ribojimų nėra. Vis populiarėjančiuose veteranų plaukimo čempionatuose dažnai galima sutikti vyresnių nei 90 m. amžiaus plaukikų.

Kaip ir kiekviena sporto šaka, taip ir plaukimas turi savo specifiką, todėl visada reiktų pasitarti su specialistais, jei turite kokių nors sveikatos problemų, ar šis sportas jums nepakenks, arba kokių judesių ir pratimų derėtų vengti.

Ypač tai aktualu tiems, kurie turėjo (ar turi) kokių nors traumų ar išvaržų. Tuomet kineziterapeuto rekomendacijos yra būtinos.

Kokių plaukimo technikų rekomenduotumėte išmokti kiekvienam? Kurio technikos – pranašesnės?

– Plaukiant atviruose vandenyse derėtų mokėti kelis plaukimo būdus tam, kad pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, oro sąlygoms, vandens srovei, bangavimui, saulės akinimui, galėtumėte keisti ir plaukimo būdą, t.y. pasirinkti tokį, kuris leistų atsikvėpti ir pailsėti bei susiorientuoti.

Skirtingi plaukimai turi savo pliusų ir minusų. Kraulis, arba laisvas stilius, yra greičiausias plaukimas, bet dažnas žmogus nemoka taisyklingai kvėpuoti ir išlaikyti teisingos horizontalios kūno padėties su nuleista galva į vandenį, todėl greitai pavargsta.

Plaukiant nugara galima kvėpuoti pastoviai ir dažnai, plaukiant atviruose vandenyse pailsėti, tačiau tuo metu sunku orientuotis aplinkoje.

Kokios yra dažniausios klaidos, kurių neišvengia mėgėjai plaukikai?

– Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie plaukti mokėsi savarankiškai, dažnai plaukia krūtine ar krauliu visada iškėlę galvą. Toks plaukimas yra netaisyklingas ir neefektyvus, jo metu stipriai apkraunamas stuburas, kūno padėtis nebūna horizontali, kaip turėtų būti plaukime.

Taip pat dažnai yra pervertinamos fizinės jėgos, galimybės. Plaukimas baseine ir atvirame vandenyje stipriai skiriasi. Baseine praktiškai visada bus ta pati vandens temperatūra, nebus nei srovių, nei didelio bangavimo, lietaus, griaustinio ar žaibo.

Atviruose vandenyse – priešingai. Čia plaukimo sąlygos gali pakisti akimirksniu. Be to, dėl vėsesnės vandens temperatūros kūnas sunaudoja daugiau energijos, tad reikia įvertinti ir tai, kad nuovargis ateina daug greičiau ir dažnai staiga.

Vasarotojų maudynės / 123RF.com nuotr.
Vasarotojų maudynės / 123RF.com nuotr.

Kokie netikėtumai tyko vandenyse, kam reikėtų būti pasiruošus?

– Reiktų įvertinti oro sąlygas, vandens temperatūrą ir kokybę, koks kranto tipas, ar nėra srovių. Didelį pavojų kelia kranto zonoje po vandeniu nesimatančios kliūtys – seni poliai, akmenys ir panašiai, bei vandens transporto priemonės.

Kokie ženklai rodo, kad skęsta aplinkinis, ir ką daryti?

– Skęstantis žmogus retai kelia triukšmą, nes dažnai jau būną prigėręs vandens ir sunkiai gali kvėpuoti ar leisti kažkokį garsą. Reiktų atkreipti dėmesį, jei elgiasi neįprastai – mosikuoja rankomis ar plūduriuoja nejudėdamas.

Supratus, kad yra skendimas, pirmas ir svarbiausias žingsnis – kviesti greitąją pagalbą. Tik tuomet galima bandyti padėti. Jei skęstantysis yra netoli kranto, stengtis numesti ar paduoti neskęstantį daiktą. Tai gali būti ir daiktas, kurį visada turime šalia, pavyzdžiui, plastikinio vandens buteliukas ar kamuolys.

Ką patariate mintinai žinoti kiekvienam, kuris vasarą ketinasi maudytis atviruose vandens telkiniuose?

– Pirma ir svarbiausia taisyklė – niekada nelipti į vandenį vienam ir neprižiūrimam, nesvarbu, ar esi pradedantysis plaukikas, ar pažengęs. Nuo kranto jus turėtų stebėti, kad ir nemokantis plaukti, tačiau galintis iškviesti pagalbą žmogus.

Antra – nelipti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ar svaigalų. Labai gaila, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, turime tokią graudžią statistiką dėl šios priežasties.

Trečia – tinkamai įvertinti savo fizines galimybes bei būti tinkamai pasiruošus oro sąlygoms: turėti vandens, kepurę nuo saulės. Plaukiant ilgesnius atstumus patarčiau įsigyti pripučiamas gelbėjimosi plūdes, kurios yra pakankamai patogios, jų dėka su savimi galima saugiai gabentis vertingus daiktus.

Naujausi straipsniai